Sekmadienį įvyko kai kas, kad pamaniau, kad mano Silvija jau didelė... :)
Rytas. Aišku, neankstus, gal pusė vienuolikos. Mes ruošiamės važiuoti į turgų gėlių rugsėjo pirmąjai. Suskamba durų skambutis. Abu su padaužiukų tėčiu susižvalgom, nes tikrai nieko nelaukėm. Atidarau duris, o ten- Ignas, Augustas ir dar viena mergaitė. pasikumščiuoja, ir Ignas, kaip vyriausias ir drasiausias išpyškina:
- Laba diena teta, gal gali Silvija į lauką išeiti?
Va va. Nesitikėjau. tad šeimyną palikau lauke ir gėles pirkau viena. Net jei ir tiems "dičkiams" kantrybės su Silvija užteko pusvalandžiui, tai vis tiek buvo netikėta...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą