Voverytė

Voverytė

2014 m. lapkričio 8 d., šeštadienis

Suknelės

Pagaliau pabaigiau savo didįjį šių metų projektą Silvijai, megztą suknelę, kuri turi suktis, būti su bantuku/kaspinėliu tam tikroje nurodytoje vietoje ir labai aukštai pasikelti į šonus. Ilgai vakarais mezgiau... Gal 10 kartų suabejojau ar rezultatas bus vertas to vargo, bet... Panašu, kad verta. Ir svarbiausia, kad panelytė labai patenkinta. Šiandien ja net į Prismą važiuodama užsimanė rengtis. Ir vienu metu tikrai pasigailėjau, kad neturiu fotiko. Reikėjo pamatyti, kaip mano damutė sumąstė prismos leidinį pavartyti atsigulus ant suoliuko ant pilvo, sulenkė kojas ir sukryžiavo, ir dar pažiūrėjo, kad suknelė gražiai kristų. :) kas įgimta, turbūt neatimsi. :) Užtat mažoji kaip užmigo mašinoj, taip ir Prismos vežimėlyje prasivežiojom miegančią.

Ir dar skubu duoti šios savaitės ataskaitą: beveik teisinga lazanija iš pirktinių lakštų jau iškepta ir suvalgyta, čia buvo naujasis receptas, o pyragėlių tėšla "vėsinasi" šaldymo kameroje ir savo žvaigždės valandos sulauks ryt. :)

Kažkaip ir vėl greit pralėkė savaitė, penktadienį straksint po balas ir klausant panelių išminties. Kaip visada, mano dvi kukules grįžtant iš darželio pakalbino vienas senukas. Ir tipiškais juokeliais: kad jei neklausys mamos, jis jas pasiims. Bet Ignėja nepėsčia, ramiai atšovė, kad su tėte bus. tas pamąstė, ir sakė ir tėtę pasiimsiu. bet abi paaiškino, kad turi senelius ir tetą Jovilę. Va tada senukas matyt nusprendė, kad mūsų visų neišmaitins ir savo išminties daugiau nedemonstravo. Šiandien vėl daug visko teko nuveikti. Bet gražiausia buvo žiūrėti kaip vakare Ignėja su tėčiu "mankštą darė". pažiūrėjo į tėčio daromus atsispaudimus, atsigulė, pabandė, bet neišėjo. tada iškėlė užpakaliuką, pasukiojo ir užtikritu balsu pasakė: taip sunkiau, tu nebandyk, vis tiek neišeis.
Kad man tokio pasitikėjimo... :D

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą