Gamtiškas miestietiškas savaitgalis

Aišku, man pačiai šis savaitgalis buvo namų šveitimo ir tvarkymo. Taip taip, kartais ir aš taip darau. ;) O panelės mano nuomone (nebūtinai teisinga :P) visai smagiai jį praleido. Šeštadienį buvom paplanavę visai kitokį, bet pamačiau FB pasidalintą informaciją apie Lietuvos gamtos fondo renginį Ąžuolyne apie medžius, vabalus, šikšnosparnius ir pan, visiems trims teko greitai susiruošti ir važiuoti. :)
Aš renginy nebuvau. Silvija išbuvo gal pusę. Ignėja su tėčiu beveik iki galo ir grįžo labai patenkinta.
Apie patį renginį galit paskaityti šiame straipsnyje. Ir mano panelės į kelis kadrus pakliuvo. :)

Tad įspūdžių kuo daugiausiai, o Ignėjai 5 valandų pramogų aišku neužteko, dar grįžus tris valandas su draugėm dviračiu prie namų privažinėjo.

Sekmadienį jau buvau suplanavus, kad šįkart nepraleisiu Ąžuolyno pučiamųjų orkestro nemokamo koncerto Santakoje. Tuo labiau, kad tėtis dirbo, o namie trintis tokiu smagiu oru noro nebuvo. Į kompaniją prigriebėm mano sesę, daug vandens, patiesaliuką atsisėsti ir išvažiavom. Ideali vieta Santaka, su tuo nedideliu šlaitu, nes viskas matosi.

Jei ką, mano vaikai tikrai normalūs. Prieš važiuojant kaip visada iškėlė po sceną: Ignėja riaumojo, kad nenori, Silvija ašarojo, kad per sesę nevažiuos. Paskui prasidėjus abiems beveik kartu atsibodo, tad šauniai pasilaipiojo ant karstynių, kol aš palaimingai klausiau. Bet antroj daly prasidėjo šokiai ir mano vargai. Kaip aš nemėgstu tų visų šokių, ratelių ir pan. Užsimano Silvija, bet viena neina. Po to užsimano ir Ignėja, bet be manęs nei viena neina. Ech, šlapia buvau po tų visų ratelinių pasilakstymų. Bet vaikai kokie buvo patenkinti...

O ryt prasidės nauja savaitė. Naujas Silvijos teatrinis nemokamas būrelis, ir nauji kariavimai ir pramogavimai namie.

"Teisingas" savaitgalis

Kol pagaliau išeina parašyti apie tą savaitgalį, tuoj ir kitas priartės, kuris panažu ir vėl bus "teisingas". O man toks yra tada, kai daug renginių ir mažai sėdėjimo namie. :) Tiek to, paverks dar koks uždulkėjęs kampas ar keli nelyginti skalbiniai. Ir vis tylomis pasidžiaugiu, kad padaužyčių tėčiui dar labiau netvarka akių nebado nei man. :)
Mano panelės vis dar kaip erkytės, laikas su mama labai pageidautinas, ir geriausias be sesės. tik kad kartais niekaip neišeina persiplėšti... Bet šeštadienį puikiai pavyko pasidalinti. Silvija po matematikos būrelio išvažiavo su drauge į kiną, vėliau ėjo valgyti picos, o mes su Ignėja savaip pramogavom. Kaip? :) Išėjom ilgo pasivažinėjimo dviračiu su ledų ir spurgų intarpais. :)

Taip taip, rožinė svajonė. :) Netyčia, tiesą sakant. Striukė ir suknelė sesės palikimas, timpės ir dviratis jos. Ir viskas netyčia smarkiai rožinės spalvos. :) Smagiai dvi valandas prakeliavom su plepsiuku. O ir man gera mankšta buvo. Ne taip dažnai ilgam išeina pasivaikščioti.
O sekmadienį su Silvija ėjom į Echosistemos, kultūros dienas Tado Ivanausko muziejuje. Susiruošėm, išlėkėm ir... kai troleibuse Silvija paklausė į kokį renginį važiuojam, tik tada suvokiau, kad turbūt nepasakiau jai. :) Bet ji kaip ir aš: norėt nori visur, paskui pradeda bijot, bet vis tiek sudalyvauja. Tas įgimtas pareigos jausmas...
Apėję muziejų,

 pauostę kvapus ir išžiūrėję instaliacijas sulaukėm ir renginio į kurį registravomės. "V.Dieninio intensyvaus klausymosi ir garso peizažų kūrimo dirbtuvės". Tik man vis dar nuoširdžiai gaila, kad nepastebėjau, kad buvo pakeista renginio trukmė ir  turėjom išeiti, kad spėtume į teatrą... 
Jei nuoširdžiai, kažkaip atėjusi pasijutau ne savo vietoj. Susirinko rimtai kažkuo iš menų užsiimantys žmonės, toks daug metų dainuojantis diedukas ir mes su Silvija. Bet buvo įdomu. ir tiesą sakant Silvijai puikiai sekėsi. ir netgi patiko. 
Daugiau info ir nuotraukų iš renginio čia. O kadangi nebeatrenku iš kurio puslapio išsisaugojau šią, tai dar viena iš interneto platybių

Čia mes aprašinėjom prieš tai klausytus garsus.
Garso peizažų kurti nebespėjom, nes bėgte išbėgom į dramos teatrą. Žiūrėjom Žydrąją paukštę su dalim Silvijos klasiokų. Seniai bebuvau buvus dramos teatre, o Silvija gal ir pirmą kartą, nors muzikinis, lėlių, kamerinis aplankyti ne kartą. 

Jei atvirai, man spektaklis buvo labai keistas ir nepatiko. Bet Silvijai, labai labai patiko, dar iki šiol kalba. Ką gi, spektaklis tikrai pasiekė tikslinę auditoriją.
O vakare prisijungė Ignėja su tėčiu ir visi buvo prievarta kultūrinti klausiydamiesi Sauliaus Petreikio. Labai mėgstu šį muzikantą. neatsiklausiau muzikinėj popietėj filharmonijoje, ir lygiai taip pat klausiausi dabar. :) Visiems labai rekomenduoju.
O kad man neatrodytų mažai renginių ir veiksmo, Ignėja pasiprašė dar pasivaikščioti centre ir pažaisti aikštelėje prie soboro.

Tad taip savaitgalis baigėsi ir prasidėjo naujos savaitės bėgiojimai ir lėkimas.