Voverytė

Voverytė

2013 m. rugsėjo 27 d., penktadienis

Kažin

Kažin, , netaps šie įrašai savaitgaliniai? O gal netyčia ką nors spėti pradėsiu? :D
Šįkart tik viena foto. Mano plepsės menas iš dailės būrelio darželyje. Baisiai paprasta, bet pati to pasiūlyti nesugalvočiau...

2013 m. rugsėjo 22 d., sekmadienis

Dienos bėgta dienos lekia

Ir turbūt kitaip artimiausiu metu jau nebus.
Nes ir darbo dienom pilna veiklos, ir savaitgaliais dar norisi susirinkti įdomių veiklų ir atsibūti kartu.
Va kaip šį, nors šeštadienio rytą teko susisukti kosminiu greičiu, net patys nustebom, kad spėjom, spėjom rytinės kavos atsigerti su daiva ir dar nulėkti į Vaikų folkloro festivalį Baltų raštai.
Ryte buvo žaidimų rytmetis. Nors tiesą sakant ir susidarė įspūdis, kad šis renginys daugiau buvo skirtas saviems, o ne plačiąjai visuomenei, o skelbta todėl, kad privalu kaip valstybės remiamai įstaigai (nes panašu, kad buvo kokie 4 vaikai įskaitant mūsiškes iš šono, nelankantys, ne broliai ar sesės), bet visgi buvo smagu. Mažius nustebino, nes labai norėjo visur dalyvauti. O ir Silvija visuose rateliuose ir žaidimuose sudalyvavo, net latviškas dainas bandė savaip dainuoti ir būgną pabandė mušti. :)Tik vienu metu ėmė ir susirūpino, kad dar ne viską moka... O po pietų į koncertą važiavo jau su tėčiu ir teta Ja, kaip sako mažiukas.

Šiaip smagu su Silvija kalbėtis. Buvo laikas, kai sakė, kad užaugus bus Kirpėja. Bet vaikų nekirps, nes su jais daug vargo, dar rėks. ;) Ir žmonių kurių plaukai negražūs nekirps. ;)
Paskui, kartą pamačius kaip vakare supakuoja pripučiamą pilį šokinėjimui, nusprendė kad bus ta, kuri vakare atvažiuos, susipakuos ir išsiveš, ir daug daug tokių pilių turės.
Šiandieninį logika iš viso pritrenkė. Apsipirkus Rimi sėdėjo mašinoj ir postringavo: Kai aš užaugsiu būsiu pardavėja ir dirbsiu kasoj. Kodėl?, klausiu? Nes visi ateis, mokės pinigus, o aš juos visus vakare nešiuos namo. :D Šitoj vietoj abu su tėčiu labai stengėmės nekikenti. bandžiau paaiškinti, kad tie pinigai bus parduotuvės, o ne jos. Tada dar pamąstė ir pridėjo: Tai tik tuos kurie vakare į stalčių nebetilps. Arba tu tėte turėsi parduotuvę, tada aš visus pinigus galėsiu neštis. Va taip. ;)

2013 m. rugsėjo 20 d., penktadienis

Sutapimas

Kitaip nepavadinsi.:)
Šiandien maximoj prie Ignėjos pribėgo  (nors palink buvo kitų vaikų) mergytė, kuri gimusi tais pačiais metais, tą pačią dieną, ir kurios vardas Igneta. :)

2013 m. rugsėjo 18 d., trečiadienis

Paveikslai

Ech, kaip seniai aš buvau kokiam dailės muziejuje... Arba kokią knygą ta tema varčiau...
Bet šiandien nuoširdžiai kikenau:
Kaip atpažinti paveikslus

Ačiū sesei, kad pasidalino

2013 m. rugsėjo 2 d., pirmadienis

Savaitgalis

Greit praėjo. Nes ruošėmės darželiui. Dar buvom apsipirkti, lauke. Ir aišku, koks savaitgalis be renginių? ;)
Mažius kažko piktokas buvo, bet vis tiek, kiek pavyko tiek sudalyvavom, ir įspūdžių visiems daug. :)

Šeštadienį išsipuošę skubėjom į renginį "Šokantis senamiestis". Buvom ir pernai, tad šiemetinis pasirodė geriau suorganizuotas. Nors ir kiek pavėlavom, bet spėjom visur - ir masinio šokio pasimokyti, ir vaikai spėjo jį ant scenos pašokti. :) Fotoreportažas čia. Dar kartu su kitais rankom apjuosėm rotušės aikštę. kaip juokėmės, vieni būtume nėję, bet mūsų didžiukas neleido net suabejoti: - Mama, kviečia, reikia dalyvauti...

Sekmadienį ėjom į rugsėjo pirmosios šventę vaikams. Žinoma, reikėjo paklausyti kaip lašeliukai dainuoja. :) Apėjom ir kitas palapines, bet kažkaip įspūdis nelabai... Net nežinau kodėl, viskas išmėtyta po didelę erdvę, kur siūlomi vaikams užsiėmimai, tai vos kelios vietos prie stalo, neprieisi.
Bandė organizuoti laimės rato sukimą su prizais. Bet tai buvo 5 min kas 30-45 min. Realiai per pirmas 5 min praėjo gal 8 vaikai. Kai paskelbė, kad baigėsi, o tuo metu jau buvo nemenka eilė, bent pusė mamų su vaikais liko grūstis eilėj iki kito sukimo ar dar ilgiau...  Mes nelaukėm. Silvija apsisveikino su draugais iš Lašeliukų ir vadove ir patraukėm toliau.

Didelė

Sekmadienį įvyko kai kas, kad pamaniau, kad mano Silvija jau didelė... :)
Rytas. Aišku, neankstus, gal pusė vienuolikos. Mes ruošiamės važiuoti į turgų gėlių rugsėjo pirmąjai. Suskamba durų skambutis. Abu su padaužiukų tėčiu susižvalgom, nes tikrai nieko nelaukėm. Atidarau duris, o ten- Ignas, Augustas ir dar viena mergaitė. pasikumščiuoja, ir Ignas, kaip vyriausias ir drasiausias išpyškina:
- Laba diena teta, gal gali Silvija į lauką išeiti?
Va va. Nesitikėjau. tad šeimyną palikau lauke ir gėles pirkau viena. Net jei ir tiems "dičkiams" kantrybės su Silvija užteko pusvalandžiui, tai vis tiek buvo netikėta...