Naktinėju

Vėl naktinėju. Gal geriau net nežiūrėti kiek valandų. Nors ne, puikiai žinau. Kompiuterio ekrano kampe puikiai matosi.
Tuoj tuoj pabaigsiu vertimuką, dar pamegsiu kelias kepurytės eiles, ir tada jau tikrai trauksiu sapnuoti šalia padaužiukų. Tėtuko šiandien nėra, tad palaimingai visos parpsim vienoje didelėje lovoje. Ir viena ausim klausysiu kuri kada čepsės, niurnės ar dar ką nors darys. O paskui abi prisiplos kiek gali, susikels kojas ant manęs, apspardys, apipešios ir t.t. :)
Čia tik šiaip, dar vienas įrodymas kad negaliu nerašyti. Neplepėti jau galiu. Neužsičiaupianti vyresnioji padauža jau priverčia savo atkalbėti. Gudruolė. :D
Va prieš pora dienų pasiūliau žaisti plėšikus. Pasiklausinėjo močiutės ir senelio ar tikrai reikia plėšikui atiduoti pinigus. Ir jau girdžiu nutapsint pas močiutę.
Močiute, aš būsiu "pašitas" (na, nepilnai trejų metų plėšikai dar turi kur tobulėti :P), atiduok pinigus.
Močiutė: kad neturiu, turiu knygą. Gal tiks?
Padauža: Jei knygoj yra pinigų, tai tiks. :)