Na gerai, neišeina, nespėju. Rašyti tai norisi, bet išeina kaip visada. Kur čia dviem kalbom, viena rašyti laiko nelieka... Mano padaužos atima visą laiką, o joms saldžiai užmigus ir sapnuojant, laukia kiti darbai ir džiaugsmai. O paskui dar mažė pabunda valgyti, dar ką nors padarua, ir sliūkinu miegoti, su labai naivia viltimi, kad panelės ryte parps ilgai. Nei pro kur. :D O dar įprotis vos pabudus kitos ieškoti ir bandyti žadinti...
Štai ir dabar: mažoji įtartinai ilgai miega, didžioji su tėčiu sėdi smėlio dėžėj, indai išplauti, o aš begerdama arbatos rašau. Net jei ir skaitysiu tik aš viena. O man vis tiek gera. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą