Turbūt visi vaikai mėgsta draugauti su vyresniais. Pastarosiom dienom susimąsčiau, kad Silvijai sekasi šioj srity tikrai sekasi. Nors ir neilgalaikiai tie draugai būdavo. Matyt tiesiog imdavo ir užaugdavo. ;)
Kai Silvijai buvo pusantrų ir jau gyvenom šiame bute ji turėjo nerealų draugą Igną, kuriam tuomet buvo penkeri. Ir dar stebiuosi, iš kur jis turėjo tiek kantrybės su ja, tokia nerimta vaikščiotoja, žaisti ir kartu mokėjimo prisitaikyti prie jos greičio. Ir mes neatsidžiaugėm tuo plepuku. :) Silvija užtat tik jį pamačius ant viso kiemo rėkdavo: Iknia :D
Bet kitą vasarą Ignas jau buvo paaugęs. Ir šiaip plepumo sumažėjo, ir maži vaikai buvo nebeįdomūs. Dabar jau iš viso didelis vyras, kuris rudenį keliaus į pirmą klasę. Kiemo mafija. :D
praeitą vasarą, kai Silvijai buvo 2,5, daug laiko būdavom pas mano tėvus. Ir ten turėjo penkiametę draugę, su kuria ištisas dienas leisdavo lauke.
Šiemet ir vėl yra nauja. Net aštuonmetė. Ir aš vėl džiaugiuosi. Silvija ir Ignėja lauke vien Akvilės ir dairosi. O aš stebiuosi jos noru draugauti su maniškėm, kantrybe, mokėjimu su jomis užsiimti ir supratimu, kad pakibinus vieną reikia ir kitą pakibinti. ;)
O prie namų turėti smėlio dėžę su supynėm tikrai apsimoka. Visada čia pilna vaikų ir nereikia niekur toli keliauti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą