Lėkte pralėkė ne tik savaitgalis, bet ir savaitė. Į vieną nepatogaus kino festivalio filmą visgi nuėjau. Apie romus. ir labai patiko. Ech, nepavyko daugiau, bet gal pavyks kitais metais. Juk ir zuikos jau bus daug didesnės...
O šį savaitgalį tiesiog pralakstėm ir pratvarkėm reikalus. Iš įpročio važiavom visi kartu, nors pagalvojus, į daugelį vietų galėjo važiuoti vienas padaužiukų tėtis. bet apie tai sugalvodavom jau pakeliui, įsitaisę mašinoj. ir panelės kas be ko nesiskundė. :) Juk ir tokiose vietose kaip batų parduotuvė galima rasti ką nuveikti. Pvz. eiti rinkti tėtei batus, nesvarbu, kad nešti netinkamo dydžio. bet bent jau Ignėjos skonis su manuoju panašu, kad sutampa. :) O tėčiui nuėjus matuotis nuspręsti, kad pats laikas eiti... šokti. Ir dar kompanijos šiam reikalui susirasti. :) Nors ir be kompanijos joms tai puikiai sekasi. :)
Kaip ir šiandien muziejuje. Su teta susiruošėme į Zoologijos muziejų, nes tėtis šiek tiek dirbo. kas be ko, Silvija jau šiemet žiūri kaip aš vaikystėje, pusę ekspozicijų tieiog apibėga. Bet vis tiek toj mažoj galvelėj kažkas lieka. O su Ignėja vaikštinėti buvo daug įdomiau. Juk pernai nieks nežinojo kas toj mažoj galvelėj dėjosi. Šiemet jau būna garsiai pasakyta.:)
Žiūrėjo. Komentavo. Reikalavo vardinti pavadinimus ir kartojo. ta proga jau gražiai pasako krokodilas ir skruzdėda. pastarąją aišku pamirš greitai. Tik vis pasitikrindama, ar netikri. Tai atvejais, kai buvo už stiklo lengvai įtikindavom, kad žaisliniai. Bet va tie kur be stiklo įtartini kažko atrodė. Ir žinoma, kaip be šokių rūbinėje dirbančiai moteriškei... Kažin, kokioj dar vietoj išsisukam be to?
Beje, didelei tetos nuostabai mažei kiniški patiekalai labai patinka. Silvija gal kiek įtaresnė jų atžvilgiu. O mažiukas konkretus: jei kažkas valgo ir aš nepraleisiu progos. Tai ir šįkart: įsitaisė tetai ant kelių, kinišką blynelį į ranką, gausiai padažė į česnakinį padažą ir dar konstatavo: skanu :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą