vaikai

Viename filme išgirsta frazė: "Mes, motinos, tikimės, kad mūsų vaikai seksu susidomės tik po mūsų mirties."
Oi kaip teisinga. :D kas, kad mano pamaivos dar mažytės, pamatytumėt kokiu žvilgsniu su padaužiukų tėčiu palygim rankom susikabinusius vienuolikmečius, ar pamatę prisidažiusią šeštokė. Iš karto kyla mintis apie prirakinimą prie radiatoriaus. :D
O jei rimtai, žiūrint į tas dvi išdykusias šypsenytes net nesitiki, kad palyginti greitai ta diena ateis. Juk šiais laikais tai vyskta anksčiau. ir kad ir kaip norėčiau, aš 100 proc. tikra, kad nebūsiu modernia mama, kuri atlaidžiai į tai žiūri. Na, nepasisekė mano vaikams šioj srity. :D
Tuo tarpu mano keturmetė ir toliau samprotauja apie būsimus vyrus. Mano mama aišku pasijuoktų, kad genai, nes ir aš tokiam amžiuj baisiai domėjausi kaip tą vyrą reiks išsirinkti. Bet jei ką Silvija jau išsirinko. Septynių metų Igną iš mūsų namo. Ir dar sakė, kad jis fainas. Va taip. :D Mazgė tuoj puolė prisidėti: ir aš su Ignu. Tai teko tuoj perkratyti atmintį ir prisiminti dar vieną Igną, keletu mėnesių jaunesnį už mąžąją. Nes Silvija griežtai pareiškė, kad jau kuo kuo, bet vyru su sese tai nesidalins, užtenka, kad žaislais tenka dalintis.
Linksma su šitom pleputėm. :) O aš tik susimąsčiau, kad dauguma draugių pasakojo, kad jų mergaitės pirmiausiai nusprendžia, kad jų vyras bus tėtis, senelis ar dar kažkas. Tiesa, paklausiau saviškės kodėl ne. tai pamačiau išpūstas akytes ir išgirdau: Bet mama, tėtis turi tave, o senelis močiutę. be to, jie abu jau seni.
tai kalusimų kaip ir neliko. ;)