Visiems darbingas laikotarpis pakliuvo. ir vis dar bandom kuo geriau susiorganizuoti dienotvarkę. Bet kaip nors, po truputį. :) Šiandien va vėl naktinėju su vienu darbeliu, bet užtat vakar užmigau su vaikais kažkie po 21 val. Neįprasta... :) nors visai patiktų dažniau. Matyt man vis dar pavasariniai miegadieniai. Tik norėtųsi kad ir vaikams tokie būtų ir savaitgaliais nesikeltų prieš septynias...
Duodasi tie mano plepsiukai, nuo ryto iki vakaro, ir abi su savo nuomonėm. Silvija skrupulingai rengiasi, derina, ruošiasi ir žiūri, kad rūbai tikrų vieni prie kitų. Mažė turi patinkančią išeigos suknelę, ir kitų galiu net nesiūlyti. Savo nuomonę dar ir kaip turi, bet turbūt jei galėtų turėtų daug vienodų suknelių, kurios patinka, vienodų kelnių ir pan. Pacituojant : Gražu. Noriu dar. Tokių pačiū.
Silvija baisiai mėgsta išbandyti viską kas naujo, o mažius bijo... Kaip šiandien Vytauto parke. Silvija bėgte nubėgo su 10 lt ištiestoj rankoj. Ir kaip džiaugėsi, kad mūsų dėdė ją prisiminė ir atpažino. ir dar pasakė, kad paaugo. Žinom, juk pirmą kartą apsilankėm, kai Ignėja tebebuvo mano pilve... ir nei karto per tuos metus nebijojo suptis, o dabar vis atkakliau prašosi į orbitą. Bet dar palauk pora metelių mažiausiai. :) Ignėja pernai suposi, o šiemet bijo. Visur. Net mašinėlėse ratu, kurias pernai labai mėgo.
O šiandien dar buvom lėlių teatre. Turėjom kvietimus. Buvo atvažiavęs Vilniaus teatras "Lėlė". Nors gal kiek juokinga balandžio mėn. žiūrėti spektaklį Sniego karalienė. Nors ir parašyta, kad nuo treju metų, bet smarkiai suabejočiau. Kaip išgirdau vieną mamą sakant, spektaklis turbūt labiau patiko mamoms, nei vaikams. šešėliai Silvijai įspūdžio nepadarė. Kajų vaidinęs aktorius buvp pavadintas "dideliu dėde, kuris bandė apsimesti berniuku, bet buvo nepanašus". Apie suledėjusią širdį irgi nelabai suprato, teko nemažai paaiškinti. o mažoji su daug mažesnių vaikų išsigando šviesos ir garso efektų ir iškeliavo už durų. Matėsi, kad ir kiek didesniems vietoms buvo baisoka. O man? Aš iš tų nepopuliarių mamų, kurioms nepatiko. :)
Dar laukė krūva reikalų, apsipirkimų, ir netikėtas, malonus, tik trumpas kavos išgėrimas su Aiste ir Aru. Ech, galėtume dažniau....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą