Orai

Greit jie keičiasi. Ar prie šiandienos +6 kas patikėtų, kad vakar tarp būrelių dar važinėjom su rogėm nuo kalniuko, o stadione radom Silvijos mėgstamiausią užsiėmimą- patižusio ledo balas. Net nežinau kaip jas pavadinti, bet Silvija ten labai šauniai skandina ledą- atsistoja ir laukia kol nugrimz į vandenį. :) O šiandien jau tarsi visai kitas pasaulis lauke.
Vėl lakstymų pilna diena. Ryte į polikliniką. Dar atėjo taip ilgai laukta knyga apie Nesę.

Tikrai labai miela. Klausė Silvija labai rimtai, pakomentuodama. O galiausiai, grįžtant į darželį drėbtelėjo:
"Bet nesuprantu, kaip jie knygas gali rašyti, jei patys nežino kas tam ežere gyvena?"
Rimtas klausimas. :)
Daržely aišku tik vienas berniukas susidomėjo. Ką darysi, knygom paprastai be Silvijos domisi jis. Bet sekanti auka jau tikrai penktadienį bus senelis. :)


šiaip Silvija iš prigimties toks susimąstęs vaikas ir dažnai liūdesėlis. Aš paprastai kitokia, tai vis išspūsta klausimas kodėl nesišypso. Šiandien, matyt neapsikentus, atsakė:
-Aš visada tokia, ko dar iš manęs nori?