Paprastai pirmadienių nemėgstu, kaip dauguma žmonių. Ir iš lovos keltis tingisi anksti...
Bet šiandien laukė labai smagi pramoga. Vieno Silvijos darželio draugo mama atsivedė savo haskes, kad šalia darželio patampytų vaikus su rogėmis. Tad nors šiandien dar nėjo nei viena į darželį, bet tokios pramogos negalėjom praleisti. Aš aišku ir slaptą tikslą turėjau. Tiksliau viltį, kad Silvija pagaliau nustos bijoti šunų. Nelabai šitas mano tikslas buvo įgyvendintas, Silvija artyn perdaug nėjo, tik man laikydamasi už rankos paglostė, bet važiuot rogėm labai norėjo. :) O Ignėja turbūt jei būtų galėjus ir namo kurią nors haskę būtų parsivedus. :)
Smagu žiūrėti į tokius džiugiai susijaudinusius vaikus. Ir išdidų "šeimininką", kuris savo teises labiau ne į šunis, bet į roges reiškė, vis primindamas, kad rogių kitoj pusėj jo vardas užrašytas. :)
Iš pradžių visi vaikai prasilėkė po vieną rogėse. Ir be jokios baimės veidukuose. Vėliau ir suaugę nuo kalniuko pabandėm. Tik žinoma, jau du šunis pakinkė. Pirmą kartą važiavau. Geras greitis. Ir geras jausmas. Ir šunys fainuoliai, draugiški. Patiktų man tokie, tik... ne bute. Man ir jūrų kiaulytės namie per akis.
Paskui pasifotografavom, ir dar kartą pralėkė vaikai jau dviese rogėmis su dviem pakinkytais šunimis.
Įspūdžių tikrai daug. Ir juokingiausia buvo iš Ignėjos, kuri močiutei sugebėjo papasakoti, kad du šunys ją stūmė rogėse. ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą