Tad pradėjus jį rodyti kinuose ilgai nedelsėm. Nors vis dar manau, kad Silvija jam mažoka, bet išsėdėjo stebėtinai susidomėjusi, net ir Ignėjai atsibodo tik pačioj pabaigoj. Aišku, pasiimti saldainiai irgi prie to prisidėjo. Be abejonės, Silvija suprato vienus dalykus, aš atkreipiau į kitus. Šiaip man filmas apie Nojaus arką labiau patiko. Gal vis dar nepriaugau iki Mažojo princo? ;)
O bevažiuojant pataikėm į pilną autobusą. Ne, nemanau, kad kas nors turi pulti užleidinėti mums vietas, nors gal ir būtų buvę gražu. Tuo labiau, kad sėdėjo ne tik senutės ar tėvai su mažaius vaikais. Kaip tik prieš kelias dienas buvom apie tai kalbėję su panelėm. Tad Ignėja tuoj viską prisiminė ir vaikiškai pakomentravo:
-mama, bet šita teta (iš pažiūros mano amžiaus moteris, gal 2-3 metais vyresnė) greit pasens, o aš jai užaugus vietos tikrai neužleisiu!
Aišku, pasigirdo kikenimas, moteris paraudonavo, bet jei ką toliau sėdėjo. Tik šiaip tikiu, kad joms praeis noras užleisti vietas, nors Silvija jau pati pradeda tai daryti.
o dar... Dar daug skaitėm. Jau ir Silvija viena skaitė knygą, kur žodžiai suskirstyti skiemenimis.
Dar skaitėm
/images/books/753246/pukisirsarka-500x500.jpg)
Pabūsiu nepopuliari, nemėgstu šio autoriaus knygų. Ir ši nesužavėjo. O namo nešėmės todėl, kad bibliotekininkė ją skaitė kai Silvija su darželio grupe buvo bibliotekoje.
O šiaip... Šiaip nieko nespėju. dar Ignėja pasirguliavo, padaužyčių tėtis komandiruotėj. Bet kaip nors. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą