Plepsius

Vakar abi panelės vakare susimanė žaisti raganas. Silvija pralėkė koridorium su šluota. Ignėja lekia kitaip, su šepečio dalim į priekį. Kodėl?- klausiu. O ji ramiai atšauna: šitaip dar ką nors ir nudaužt galima. Pavojingos tos šiuolaikinės raganos :D

Igniūčio klausimai

Kartais pagalvoju- kokia Silvija jau didelė: baigė pirmą klasę, važinėja po ekskursijas ir užduoda protingus klausimus.
O Ignėja... Kartais tarp jai tokio būdingo vaikiško naivumo ir smalsumo blyksteli tokia išmintis... Kaip ir paklausus, ar ji nesupyktų jei vienas išdykęs (hm, smarkiai) berniukas mokytųsi toj pačioj mokykloj ir galbūt klasėj su ja, ji atsakė: Bet mama, ir tokiems vaikams reikia vietos klasėj. Net jei mokytojai ir vaikams iš pradžių bus sunku...
Bet aš šįkart norėjau apie linksmesnius dalykus. Žiūrėjom vakar filmuką, kur vieną gerietį herojų piktasis pagavo į narvą- kalėjimą. Ji ir klausia: mama, o kaip iš vidaus atrodo tikras kalėjimas?
-Nežinau,- atsakau.
-O tai tu niekada nebuvai kalėjime???? (hm, įdomu, o turėjau būti? :D)
-Nebuvau.
-Ko mes čia dar galėtume paklausti.... Gal močiutė ar senelis yra buvę kalėjime?
paskambinom. Močiutė labai sąžiningai bandė tramdyti juoką ir dar paklausė senelio ar jis netyčia kalėjime nebuvęs.

Plepsius

Šiandieninis pokalbs oliklinikoje, kur su Renaldu "apsikeitėm" vaiku. Ignėja pamačius mane su nauja suknele: Mamyte, kokia tu pasipuošus, kaip tu gražiai atrodai! Aplinkui bobulytės linksi išsišiepę. O Ignėja ramiai pratęsia: Bet gal geriau renkis kaip visada, bent kaip žmogus atrodysi. :)

Plepsiai

Turėjau darbo, dar paneles prižiūrėjo mama, kuri tarp kitų žaidimų passakojo apie laikus, kai maža buvo ir kaime gyveno. Ir aišku, panelės klausimų nepagailėjo:
-O Napalys (čia močiutės brolis) vardas ar pavardė?
-o kam tau močiute ištekėjus pavardę keist reikėjo? Dabar juk daug kas nekeičia...
- o kodėl močiute tavo sesės toks keistas vardas? nei į vardą nei į pavardę nepanašus... (vardas Juzefa)
- o tais laikais net daktarų buvo????
- o tais laikais laidotuvės buvo?
- man močiutės Danutės kapai nepatinka, dabar tu rodyk savo kapus....
- o kiek ligoninių tada buvo? viena per visą Lietuvą?
- o pas tave namie tikrai elektros nebuvo? O tai stiklas buvo? O metalas?

Plepsius

Panelės rodo kaip susitvarkė kambarius.
- Igniūti, -sakau,- po lova šiukšlių liko. 
-Ten ir turi būti šiukšlių, jei jie tarpą paliko,- iškart atkirto ji. 
Ir kas glaėtų ginčytis? Tik mama su tėčiu....

Plepsius

Igniūtis vakar laukė kol baigsiu darbą. Aišku, kur jau neneusipirks guminukų Vynotekoj. Vaikšto aplink patenkinta, valgo, o aš pasiūlau nueiti tetas su kuriom plepa pavaišinti. Vienai pasiūlė, kitai, trečiai, visos atsisakė. Paėmė tik vienos tetos vyras. Ignėja vėliau beeidama namo ir sako:
-Dėdė tai normalus, nori saldainio ir valgo. O tetos tai vaizdinasi, vaidina kažką...

Raukšlės

Prieš porą dienų ryte ruošiu Igniūtį į darželį, pasodnusi ant sofos maunu kojinytes. Ji staiga sužiūra į mane, paglosto ir klausia:
-Mamyte, o tau raukšlių neskauda?
-Ne, -sakau,- neskauda.
-O gal išsioperuok?
-Bet man tada skaudės kai operuos, ir jos mano, be jų būsiu jau ne aš.
Suraukus antakiu ji dar įdėiai apčiupinėja man veidą ir teatrališkai atsidūsta:
-Nu gerai jau, turėk tu tas savo raukšles jei jau labai nori.

Kaip gera turėti leidimą :D

Mažasis plepsiukas

Penktadienį su Ignėja važiavom pasiimti sesės iš mokyklos. ir per tas gal 7 minutes tiek išgirdau... :) Tas mažas mielas plepsiukas. :) pastaruoju metu abi mano panelės ginčijasi pas kurią aš gyvensiu kai jos užaugs. ir niekaip netiki, kad tada gali su mama nebenorėti gyventi. :) Ir meiliu balseliu Ignėja pasakoja:
-Tu, mamyte, gyvensi pas mane. Aš tau duosiu gražų kambarį. Apstatysim kaip nori. ir aš užrakinsiu, kad tu visą laiką turėtum ramybę. O kai norėsi išeiti man paskambinsi.
-O jei tu ne namie būsi?- smalsauju.
-Tai nieko tokio, ramiai palauksi kol aš grįšiu.
Ir toliau sau ramiai pasakoja:
-Ir valgyt tau visko duosiu. Ir picos, ir ledų.
Staiga nušvinta ir svajingu balseliu pratęsia:
-Net picos su ledais....
Aš susidomiu:
-O bus skanu?
-Tai jei nebus, galėsi atskirai suvalgyti, iš pradžių ledus, o po to picą.


Senelis rusyje rado lėlę, kurią vaikystėje "paveldėjau" iš pusbrolio. Pakirpti plaukai, flamasteriu nupiešti auskarai. Tik su sese niekaip neatsimenam kuri tuos auskarus piešėm, abiem atrodo, kad kita.
O Igniūtis aišku mamos pusėj:
-Mama, aš žinau kas auskarus piešė. Sėdėjau ant savo debesiuko ir su teleskopu žiūrėjau. Aš mačiau, kad teta Jovilė piešė!

Plepsiukai

ir vėl nieko nespėjau... tad trumpai apie plepsiukus.
Silvija pasiėmus pasakoja ką veikė mokykloje prieš važiuojant į lėlių teatrą:
-kelios mergaitės turėjo rankinukus, tai mokytojas paprašė apie juos papasakoti.
-Ir ką jos sakė? - domiuosi aš.
-Nieko įdomaus, kad mama nupirko, joms patinka ir t.t.
-O tu?- toliau smalsauju, žinodama, kad Silvija tiek neapsiribos.
- O aš ir pasakiau: čia mano rankinukas. Žinokit Dezigualis. Pirkom vasarą Klaipėdoj, kainavo beveik 20 eurų. man ir mamai taip patiko, kad tėtė neturėjo kur dingt ir nupirko.

Aišku, intonacijų neperteiksiu. Bet smalsu, ėmė mokytoją juokas ar ne. :)

Ignėja vakar eilinį karta užisterikavo kai reikėjo Silviją vesti į būrelį. tad beveik įprastas vaizdelis, tik protesto būdas skiriasi. Silvija cypauja prie durų, kad pavėluos, o Ignėja ėmė ir atsigulė rėkdama ant žemės ir rankomis įsikabino į komodos rankenas. Suprask, mama, niekur neisiu. Bet mama mintyse savęs eilinį kartą klausdama kam jai vaikų reikėjo ir kokio velnio juos į būrelius vedžioja, atkabino Ignėja, aprengė, pasiklausė, kad mylinčios mamos taip nesielgia ir kad gyvenimas sunkus, nusinešė Ignėją į troleibusą. Atsisėdus Ignėja staiga nustojo zysti, išsišiepia ir klausia: o kiek žilų plaukų dabar atsirado?
Bet čia dar ne pabaiga. Nuvažiujam į treniruotę, Silvija nustraksi į salę, trenerė dar ir Ignėjai pamojuoja, gi lankė pernai. O kai ji nusisuko išėjo pakalbinti: Labas, Ignyte, tai ko net nusisukai?
-Tu man trukdai, - atšovė mano paršelis, pasirėmęs galvą ranka.
-Kam trukdau?
-Mąstyti apie gyvenimą.

Plepsius

Dar vienas Ignėjos perliukas. Nors kartais šitai plepsei norisi liežuvį patrumpinti.
Tėtis liepė pačiai nueiti į virtuvę, kur aš kepiau blynus, ir paprašyti įpilti pieno jai atsigerti. Atėjusi po nosim bamba:
-Toks vyras ir pieno įpilti ir atnešti negali. kas čia dabar?

Biblioteka

Šiandien Ignėja greit išsirinko knygas bibliotekoj, o Silvija vis žiūrėjo,  žiūrėjo, žiūrėjo...
Ignėjai atsibodo ir ėmė plepėti:
-Mama, kai aš užaugsiu būsiu bibliotekininkė, ta kur knygoms pyp daro.
Ir dar pamąsčius pridėjo:
-Tik toj bibliotekoj kur dirbsiu dar ir baseinas bus. :)

Plepsiai

Būsimų išradėjų planai :)
Šiandien jau po baseino Silvijos klausinėjau kaip sekėsi, ką naujo išmoko, kaip treneris gyvena. Be visų pasakojimų Silvija pridėjo, kad treneris atrodė liūdnas, tik nežino kodėl. Ir dar pridūrė:
-Gaila, kad internete nėra tokios programos, kad paspaudi ant to žmogaus vardo ir pavardės, ir parodo, kodėl liūdnas, piktas, laimingas ir nelaimingas.
Aš irgi padūsauju, kad gaila. O Ignėja ramiai atsako:
-Tai palaukit, užaugsiu ir sukursiu tokią. neilgai jums reiks čia laukt. :)

 Ignėją užrašiau į biblioteką, nes bibliotekininkė papasakojo, kad kuo daugiau vaikų, tuo daugiau naujų vaikiškų knygų gauna. Pasiėmusi iš darželio papasakoju Ignėjai naujienas, kad jau galės abi atskirai po daugiau knygų rinktis. Ignėjos reakcija:
-Tai pagaliau ir mane žmogum laikai!
-Ignyte, -klausiu- o kada aš tavęs žmogum nelaikiau?
-Bet jūs visi trys turėjot bibliotekos korteles, o aš ne.....

Taiklus plepsiuko pastebėjimas ir kiti džiaugsmai

Vakar su plepsėmis keliavom į kiną. Jau po ano karto Silvija nesustodama zyzė apie "Mažąjį princą".

Tad pradėjus jį rodyti kinuose ilgai nedelsėm. Nors vis dar manau, kad Silvija jam mažoka, bet išsėdėjo stebėtinai susidomėjusi, net ir Ignėjai atsibodo tik pačioj pabaigoj. Aišku, pasiimti saldainiai irgi prie to prisidėjo. Be abejonės, Silvija suprato vienus dalykus, aš atkreipiau į kitus. Šiaip man filmas apie Nojaus arką labiau patiko. Gal vis dar nepriaugau iki Mažojo princo? ;)

O bevažiuojant pataikėm į pilną autobusą. Ne, nemanau, kad kas nors turi pulti užleidinėti mums vietas, nors gal ir būtų buvę gražu. Tuo labiau, kad sėdėjo ne tik senutės ar tėvai su mažaius vaikais. Kaip tik prieš kelias dienas buvom apie tai kalbėję su panelėm. Tad Ignėja tuoj viską prisiminė ir vaikiškai pakomentravo: 

-mama, bet šita teta (iš pažiūros mano amžiaus moteris, gal 2-3 metais vyresnė) greit pasens, o aš jai užaugus vietos tikrai neužleisiu!

Aišku, pasigirdo kikenimas, moteris paraudonavo, bet jei ką toliau sėdėjo. Tik šiaip tikiu, kad joms praeis noras užleisti vietas, nors Silvija jau pati pradeda tai daryti.

o dar... Dar daug skaitėm. Jau ir Silvija viena skaitė knygą, kur žodžiai suskirstyti skiemenimis.

Dar skaitėm 

Pabūsiu nepopuliari, nemėgstu šio autoriaus knygų. Ir ši nesužavėjo. O namo nešėmės todėl, kad bibliotekininkė ją skaitė kai Silvija su darželio grupe buvo bibliotekoje.

O šiaip... Šiaip nieko nespėju. dar Ignėja pasirguliavo, padaužyčių tėtis komandiruotėj. Bet kaip nors. :)

Plepsius

Šiandien panelytės lepinasi namie ir ilsisi nuo darželio. Tai ir atplepėjo už tris. :)
Ignėja iš pradžių norėjo per sesės baseino laiką eiti pas močiutę, paskui nebenorėjo manęs paleisti, bet ir laukti baseino pastate ar prie jo ne itin nori. Bet sugalvojo išeitį:
-Mama, tu sesei dėk naują maudomą, man jos, uždėk kepurę ir treneris galvos kad dvi Silvijos atėjo ir leis abiems plaukti.
:D Bet kad ir koks geras buvo planas, vis tiek pas močiutę pabuvo...

Plepsius

Vakare po darbo Ignėja į mane atidžiai žiūri ir kamantinėja:
-Mama, o tu viena pardavinėjai?
Atsakau, kad viena. Ignėja dar arčiau prieina ir rodydama pirštuku suraukia antakius:
-Tai su kuo bandelėm mėteisi, kad plaukuose yra cukraus ir aguonų? Su tetom kepėjom?

Plepsiai

vakare užsukom duonos į kepyklėlę. kai išlipom iš mašinos pasiūliau palenktyniauti. mes su Ignėja nubėgom susikabinę pirmos. Silvija kol pasigavo tėtį kiek užtruko, todėl piktai paragino:
-Bėk greičiau gi, vyras juk esi.

:D

Bet geriausią praeitą savaitę suskėlė Ignėja.
Darželyje kažkodėl pareiškė, kad užaugus bus tėtis. Aš aiškinu kad negalės, tik mama galės. Berniukai būna tėčiai. Bet Ignėja užsispyrė, kad ji gali, jei ką ji berniukas. Aš toliau tęsiu, kad ji mergaitė, berniukų užpakaliukai kitokie. Bet Ignėja ramiai atšauna:
-Būsiu. Medicina viską gali!
Vos nenugriuvom su šeimininkute. Ir iki šiol nežinau iš kur ji šitą frazę pasigavo

Plepsius

Šiandien Silvija užsimanė namie būti su šventine suknele. Bandau prieštarauti ir neatsargiai sakau:
-Pasakyk bent vieną įtikinamą priežastį!
O ji net nemirktelėjus išdrožia:
-O kaip kitaip tu mane užauginsi geru žmogumi?


Abi žiūri Dorą per kompiuterį. Išgirstu triukšmą. Man atėjus Ignėja skundžiasi:
-Silvija atsigulė ant mano pilvo, skrandžio ir šonkaulių.
O Silvija rėkia:
-Ignėja spardė man į stuburą ir inkstus.

Neblogos žinios, sakyčiau. ;)

Mįslės

Silvijai vis dar nesibaigiantis mįslių laikotarpis. Sako visas žinomas, kuria pati, kurių kartais neįmanoma atspėti. O šiandien prikalbionau tėtį pagoooglinti išmaniąjame ir užduoti jai kelias naujas. Kai kurie Silvijos spėjimai būvo neįtikėtinai taiklūs. :) :) :)
Na, pav yzdžiui, kas pirmiausiai ateina į galvą išgirdus:
- Mažas namelis šimtas langelių?
Silvija net nesuabejojo: Kalėjimas. :D
Žinoma, kokia dar knyga? :D

O iš kito ilgai juokiausi. tėtis skaito:
-Žalia kaip žolė, maža kaip pelė, saldi kaip medus.
Silvija suraukia antakius ir viltingai žiūrėdama į tėtį bando spėti: Alus....
O čia pasirodo kriaušė buvo...

Mažoji plepsytė

Kažin, kas sugalvoja miestams tokius sunkius pavadinimus? ;) Šiandien visus prajuokino Ignėja kai žaidėm traukinį ir paklausta kur važiuoja atšovė:
-Į Mamamampolę.
Nesupratusiems galiu išversti: Marijampolę.

O šiaip... pavargau. Mažoji per šią savaitę spėjo daug ožių parodyti. O Silvija spėjo auksu pabūti. tik teko daug šiom dienom skaityti. Gi pagaliau turim G. Sviderskytės knygą apie Darių ir Girėną:

Silvija labai atidžiai klausėsi, uždavė begalę klausimų ir jau pareiškė, kad ryt nešis į darželius ir pas senelius. Žinau, kad dar ne kartą grįšim prie šios temos. Ir vis dar lieka tas pats klausimas: o kodėl niekas nežino kas iš tikrųjų buvo? Va va, nežino...
Knygą su tėčiu skaitėm paeiliui, tai ir aš ryt pabaigsiu ją skaityti. Bet šiaip tikrai nebloga knyga. Žinoma, didesniems nei Silvija. Bet svarbiausia, kad skirta vaikams. Tikrai rekomenduoju. :)

Plepsius

Kaip gera būti beveik trejų metų ir tikėti, kad viskas vyksta dėl tavęs.... Antradienį Ignėjai Megoje pasakiau: Žiūrėk, kaip gražiai pasipuošė parduotuvės. O ji nusišypsojo ir atsakė: mano gimtadieniui? Žinoma, gi gimtadienis bus anksčiau nei Kalėdos. :)

Kažkaip sutapo, kad ir kitas perliukas iš parduotuvės. Kols su Silvija Prizmoje surinkom pirkinius, Ignėja prižiūrima tėčio suposi ant karuselės. Grįžus šypsosi iki ausų ir sako: mama, aš radau draugą, ir rodo į šešiametį berniuką.
pažaidė dar jie šiek tiek. Išeinant sakau jai: atsisveikink su draugu. Tik Ignėja papūtus lupytes atšauna: joks jis man draugas, čia tik šiaip dėmesį rodo...
Va taip :)