Kartais pagalvoju- kokia Silvija jau didelė: baigė pirmą klasę, važinėja po ekskursijas ir užduoda protingus klausimus.
O Ignėja... Kartais tarp jai tokio būdingo vaikiško naivumo ir smalsumo blyksteli tokia išmintis... Kaip ir paklausus, ar ji nesupyktų jei vienas išdykęs (hm, smarkiai) berniukas mokytųsi toj pačioj mokykloj ir galbūt klasėj su ja, ji atsakė: Bet mama, ir tokiems vaikams reikia vietos klasėj. Net jei mokytojai ir vaikams iš pradžių bus sunku...
Bet aš šįkart norėjau apie linksmesnius dalykus. Žiūrėjom vakar filmuką, kur vieną gerietį herojų piktasis pagavo į narvą- kalėjimą. Ji ir klausia: mama, o kaip iš vidaus atrodo tikras kalėjimas?
-Nežinau,- atsakau.
-O tai tu niekada nebuvai kalėjime???? (hm, įdomu, o turėjau būti? :D)
-Nebuvau.
-Ko mes čia dar galėtume paklausti.... Gal močiutė ar senelis yra buvę kalėjime?
paskambinom. Močiutė labai sąžiningai bandė tramdyti juoką ir dar paklausė senelio ar jis netyčia kalėjime nebuvęs.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą