ir vėl nieko nespėjau... tad trumpai apie plepsiukus.
Silvija pasiėmus pasakoja ką veikė mokykloje prieš važiuojant į lėlių teatrą:
-kelios mergaitės turėjo rankinukus, tai mokytojas paprašė apie juos papasakoti.
-Ir ką jos sakė? - domiuosi aš.
-Nieko įdomaus, kad mama nupirko, joms patinka ir t.t.
-O tu?- toliau smalsauju, žinodama, kad Silvija tiek neapsiribos.
- O aš ir pasakiau: čia mano rankinukas. Žinokit Dezigualis. Pirkom vasarą Klaipėdoj, kainavo beveik 20 eurų. man ir mamai taip patiko, kad tėtė neturėjo kur dingt ir nupirko.
Aišku, intonacijų neperteiksiu. Bet smalsu, ėmė mokytoją juokas ar ne. :)
Ignėja vakar eilinį karta užisterikavo kai reikėjo Silviją vesti į būrelį. tad beveik įprastas vaizdelis, tik protesto būdas skiriasi. Silvija cypauja prie durų, kad pavėluos, o Ignėja ėmė ir atsigulė rėkdama ant žemės ir rankomis įsikabino į komodos rankenas. Suprask, mama, niekur neisiu. Bet mama mintyse savęs eilinį kartą klausdama kam jai vaikų reikėjo ir kokio velnio juos į būrelius vedžioja, atkabino Ignėja, aprengė, pasiklausė, kad mylinčios mamos taip nesielgia ir kad gyvenimas sunkus, nusinešė Ignėją į troleibusą. Atsisėdus Ignėja staiga nustojo zysti, išsišiepia ir klausia: o kiek žilų plaukų dabar atsirado?
Bet čia dar ne pabaiga. Nuvažiujam į treniruotę, Silvija nustraksi į salę, trenerė dar ir Ignėjai pamojuoja, gi lankė pernai. O kai ji nusisuko išėjo pakalbinti: Labas, Ignyte, tai ko net nusisukai?
-Tu man trukdai, - atšovė mano paršelis, pasirėmęs galvą ranka.
-Kam trukdau?
-Mąstyti apie gyvenimą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą