Net nežinau, nustebino mane tas rugsėjis ar ne. Gi žinojau, kad reiks dėliotis ir persidėlioti rutiną, įpročius ir tvarkartaštį. Žinojau, kad Silvija nusilvils vykstančiu mokymu. Tik visgi neplanavau, kad tokiu laiku nupirksim telefoną ir prasidės nuolatinis karas kiek galima juo žaisti.
Tad mūsų rytai kiek chaotiški, nes ir aš sunkiai rituosi iš lovos, ir niekai nesurandam tinkamiausios vaikų vežimo tvarkos tom dienom kai aš nedirbu. Abi kartu imti, atskirai aš vežu silviją arba Ignėją? Kiekvienas variantas turi ir pliusų ir minusų. Dar yra laiko paieškoti.
Silvija kol kas rytais mielai lieka mokykloj. Tik vis pamini, kad ir vėl nieko nomalaus nesimokė... Žinojau, kad taip bus, bet kur dingti? Apie kėlimą į kitą klasę nėra net svarstymų. Kas, kad žinios leistų, Bet va, to subrendimo nėra...
O aš net susimąsčiau ar buvo dalykų, kuriems nepasiruošiau. Vienintelis stresas buvo su aplankalais, nes prisiskaičius kaip nereikia iš anksto pirkti, nes neaišku kokie vadovėliai, taip ir padariau. ir ką, gavom vadovėlius apsilenkti, mūsų maximoj ir iki aplankalų pirmokams visai nėra, Norfoj kitiems vadovėliams ir pratyboms, bet pritaikėm... Tai kai ateis laikas Ignėjai, aplankalus pirksiu iš anksto. :)
Uniforma yra, marškinėliais ir bliukutėm pasirūpinau, o kad reiks mažiau rūbų dar tikrai nepajaučiau. Nes vis tiek prieš kitus būrelius persirengsim. Kol kas buvo tik nemokyklinis futbolas ir mokyklinis choras, kuriuo Silvija labai susižavėjo. O pasirodo ne tik todėl, kad nusimato pasirodymai per mokyklos jubiliejų ir dar kažkur, bet kad niekas neišdykauja kaip Dominantėj. Ech, mano moksliukė... :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą