Rugsėjis buvo kažkoks kupinas bėgimo, nuovargio, bandymų viską pergalvoti ir suplanuoti ir paprasčiausiai prisitaikyti. O aš kažkaip supratau kad aš labai labai pavargau... Bet nieko, kaip nors. Šį mėnesį mažiau dirbsiu. Bet jei ką daugiau ilsėtis turbūt neišeis. Bet nors po truputį kokie pokyčiai vyks. :)
Gal ir susidėliojom visus būrelius ir kitas veiklas, nes kartais atrodo, kad Silvija į mokyklą eina ne mėnesį, o jau gerą pusmetį. O gal taip yra todėl, kad nei karto nebuvo jokio cypimo, ašarų ar kitaip išreikšto nenoro eiti į mokyklą. O kai dar po poros metų cypliukas Ignėja pradės eiti į mokyklą, ir galbūt taip pat su noru, dar labiau atsipūsiu. :) Silvija nuobodžiauja šiek tiek mokykloje, aš bandau kompensuoti būreliais ir gaunasi kas gaunasi. Apie būrelius dar pratęsiu. Bet dėl tų blizgančių akyčių galima padaryti tiek daug. :) O aš kasdien pasiimdama Silviją iš mokyklos vis nusistebiu: kokia ji jau didelė. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą