vakar su Silvija buvom Zoologijos sode. Čia ta proga, kad atnešė gilių į mokyklą, čia ta gilių rinkimo akcija, kuri vyksta kasmet. Iš anksto aišku nepasirinkom, abi kiek bambėdamos parinkom, aš dar šiltoj orkaitėj palaikiau, kad nesupelytų mokykloj per savaitgalį, nes aišku, tądien buvo drėgna. Ir nustebau, kai Silvija papasakojo, kad gilių atnešė tik trys vaikai. Tad tie vaikai ir keliavo į zoologijos sodą. be jokio sąrašo ar popierinių kvietimų. nesidžiaugė kasos darbuotoja, bet įleido... O aš turbūt pirmą kartą zoologijos sode buvau spalį. dažniau pavasarį, kokį kovą nueinu. Diena buvo labai graži. tad nepaisant rėkaujančių vaikų minios visai smagiai pasivaikščiojom. labai daug gyvūūnų buvo arti. O Silvija, niekaip neapsisprendžianti kas yra vaikiška, o kas nebe (jau tikiu, kad ankstyvoji paauglystė dabar prasideda apie 8 m., o kai kam ir anksčiau), vaikščiojo ir cypavo-klykavo: o koks mielas, o koks gražus, o koks įdomus... Visa bėda, kad domėjimasis truko tol, kol buvo pasakomas tas sakinukas. :D O aš niekaip nepriprantanti prie tokių Silvijos pokyčių vietom juokiausi vietom erzinausi, vietom bambėjau. Bet abi išgyvenom. :) tad arti buvo stumbrai, pekariai, maros, guanakai, kengūros, ereliai skraidė, matėm kaip ibius gaudė, kad sukeltų į patalpą. Gan juokingas vaizdelis, jei ką. Dar poros gyvūnų pristatymų paklausėm ir neplanuotai į kadrą papuolėm.
o kaip savaitės dienos praėjo ir vėl nepastebėjau. Vėl būreliai, vėl lėkimas, vėl ryt į darbą. bet vis ta maža viltis, kad kada imsiu ir pastebėsiu :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą