Čia mano nemėgstamiausia veikla ir metų laikas. Laimei, Ignėjos darželyje pagaliau visi darosi protingesni ir darbelius daro vaikai su auklėtojom. Ir nepasakokit jūs man apie kartu leidžiamą tėvų ir vaikų laiką ir bendravimą. namdė auklėtojos. Neįtikino. Dariau aišku, vien dėl blizgančių vaikų akyčių.....
O Ignėjos grupėje šiemet jie darė mandalas - dėliojo kieme iš rudeninių gėrybių. Buvo labai gražu. O juokingiausia, kai Igniūtis vedė parodyti savo grupės. Priėjo prie pirmos ir sako: ččia mano grupės. Prie antros sako: O gal šita... bet galiausiai radom :
Užtat darbo gavau mokykloje... labai džiaugiuosi jei kas turit meniškus pirmokus, bet maniškė tikrai ne tokia. Tai padarėm kelis elementarius gyvūnėlius iš kaštonų ir aš besikeikdama mintyse sukau rožes iš klevo lapų. Nu negabi aš, nors nušaukit. Nei pagal vieną instrukciją nesigavo, tad teko daryti pagal save. O silvija ramiai susuko bet ką, pareiškė, kad ten tulpė ir nuėjo į savo kambarį. :D
ŠAišku, kai sudžiuvo spalvos jau ne tokios, bet geriau nebus...
O mano didžiajam paršeliui šandien suėjo septyneri. Kaip smagu matyti, kai vien nuo fakto, kad gimtadienis, yra šokinėjama iš džiaugsmo ir giriamasi kone kiekvienam sutiktam. Pasižiūriu ir kartais net nesitiki - kokia ji jau didelė ir protinga. Ir kaip kartais ankstyvosios paauglystės užuomazgos jau lenda. :D Aš net įlindau į internetą pasitikslinti kada ji pas šiuolaikinius vaikus prasideda- apie 8 m. tad jau matom, jaučiam, tik su padaužyčių tėčiu morališkai tam nepasiruošę...
O šiandien vežėm Silviją į Vilnių, į gabių vaikų akademiją. Kaip visada, kol laukėm pasukom į artimiausiąjį - Ozą. Šįkart jau nepasiklydom :D Ir apdairiai mašiną pasistatėm lauke. Pirmiausiai noriu pasidžiaukti suaugusiųjų atradimu: Coffee masters, kuriame atnešęs knygą gali gauti bet kurios kavos mažą puodelį. O knygų pas daugumą neskaitomų turbūt yra. Aš vis nežinau kur dėti neskaitomas knygas. Be to, ir kokį eurą sutaupyti visai neblogai...
Antras atradimas buvo knyga, kurią Silvija išsirinko su gimtadieniu
Apversta knyga
Silvelis kikeno balsu vartant, tad knyga jau pas mus ir pradėta pildyti :)
O geriausias dalykas ir mums ir jai buvo virtualios realybės išbandymas. Tam pačiam Oze. Tiesiog užtaikėm. Praeidami pamatėm berniuką išbandantį tai, tad savaime suprantama ir Silviją po pamokėlių ten atsivežėm. O mūsų Silvelis ir mažesnis, ir emocingas. Tad kikenom ir mes, ir tas darbuotojas, ir praeiviai. Jau vien užsidėti tuos akinius įdomu. pirmas žaidimas buvo povandeninis pasaulis. Oi kaip nedrąsu jai ten buvo. bet turėjo matyti viską realistiškai, nors vaizdas per paprastą ekraną mums jau buvo labai gražus. Jai pasiūlė pasivaikščioti, o ji trypčioja vietoj ir sako: negaliu, nuo akmenų nukrisiu. :D Kitame, kur piešė kosmose, irgi nejudėjo, gi gali nuo planetos krašto nukristi. Bet jau dairėsi ir šūkčiojo... Bet visus pribaigė slidinėjimas. Jei tėtis nebūtų laikęs, tai nekažin kas ten jai būtų pavykę- gerai būtų pagriuvinėjus. Bet klykavo, rankom mojavo, apie elnius pasakojo ir kartais pamiršdavo, kad atsispirti su lazdom reikia. Kas turit galimybę ir laisvus 5 eurus- labai labai rekomenduoju. O Silvija ne tik įspūdžių, bet ir daug apmąstymų turėjo. dabar gi baisiai rūpi kaip ten viską galima padaryti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą