Už lango ir vėl lyja ir lyja. Vis primenu sau amžiną posakį, kad nebūna blogo oro, būna tik netinkama apranga. Kartais pavyksta save įtikinti, kartais nelabai. O kai mano paneles užpuola piktadieniai, kartais imam ir liekam namie...
Tad koks šitas gruodis buvo? Vėl ne toks koks planavau. :D Turbūt reikia būti manimi, kad būnant tokio amžiaus sugebėti nusibrozdinti visą nosį per vieną vaikams skirtą orientacinį žaidimą. Bet mažosios nosis ir kitos kūno dalys buvo išgelbėtos, o man besijuokiant iš vaizdo veidrodyje ir besigailint savo vargšės nosies teko pasiimti keletą laisvadienių. Per tas kelias dienas pasijaučiau baisiai užsisėdėjusi namie. Iš kitos pusės: iškepėm kalėdinių prieskoninių sausainių. Tikrai nemaniau, kad panelėms užteks kantrybės, nes nei viena nėra mėgėja sukiotis virtuvėje ir paprastai nelabai noriai man ten padeda. O čia dar reikėjo tiek gyvunėlių mažomis formelėmis išspausti. Bet iškepėm visą didžiulį dubenį, mano didelei nuostabai juos valgė ir jau prašosi vėl. :) Dar prikepiau visokių kitų pyragų, atsižvelgiant į šaldytuvo turinį, kurį reikėjo suvartoti ir... vėl atėjo laikas į darbą.
Ir, žinoma, vaikų kalėdinės šventės darželyje. Pasirodysiu bloga mama, bet baisiai jų nelaukiu, ypač mažosios grupėje. Tad džiaugiuosi, kad jos ėjo ir praėjo. Mano mažoji voverytė buvo sau labai graži, puikiai žinojo savo vaidmenį ir dar pirma dovanos prasigrūdo pasiimti. ;) Bet net ir jai kilo įtarimai dėl Kalėdų senelio. Aš suprantu, kad tai vieno iš vaikų tėvų draugas. Bet kai trečius metus girdi žodis žodin tą pačią programą, su tais pačiais "juokeliais", dviem gaideliais, ir netgi kone identiškai sukviestais tėvais vaidmenims... Telieka atsidusti ir vaidinti kad smagu. Bet net Ignėja susimąstė, kad šiemet Kalėdų senelis viską taip pat darė kaip ir pernai. Vadinasi atsimena. :)
pas Silviją viskas praėjo paprasčiau. Net ir Kalėdų senelis buvo puikus- atsipalaidavęs kaip ir vaikai- gerąja prasme. Jau seniai taip nuoširdžiai juokiausi ir žavėjausi Kalėdų seneliu. O jų per tiek metų mačiau ne vieną ir ne du. Spėjo kiekvieną vaiką pakalbinti ir pagirti, su tėveliais ekspromtu pajuokauti. Ir kartu suvaldyti vaikus, kad neliptų jam ant galvos. :) Spėjo kiekvieno vaiko vardo pasiklausti ir kostiumus pakomentuoti. Pvz. paklausė kur žmogaus voro siūlai, vilko kaukės ir vilko dantis patikrino. O paskui dar ir vilko tėčio dantis sumąstė pažiūrėti. O jau reikėjo Silvijos šypseną matyti, kai paprašė visų paploti tokiai gražiai princesei. :)
Auga tie mano vaikai. Silvija Kalėdų seneliu jau kelinti metai netiki. Ignėją irgi pernai "apšvietė", bet panašu, kad mano mažoji pasidavė "bandos jausmui" ir vėl juo tiki. Kas žino, gal jau paskutiniai metai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą