Taip ir buvo. :) pasiėmė mane visi po pusdienio darbo ir važiavom prie marių. Žinoma, visada pirmiausiai atminty iškyla tas vaizdas, kai marios užšalo be sniego, bet vis tiek įspūdinga. ir laikas lėkte pralėlė. Pasilakstėm. Patampėm vieni kitus rogutėm. radę nuvalyto ledo pačiuožinėjom. O kai dar kalniukų gerų yra tai ko dar reikia. :) Neišsisukom ir be pokalbių. Gi Silvijai tiek reikėjo išklausinėti apie ledą, kodėl toks storas, kodėl laiko žmones, kada ištirps ir t.t.
Ech, kaip man patinka žiema su sniegu ir šalčiu :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą