Šlapia...

net nustebau, kad po paskutinio įrašo tiek laiko praėjo. Bet realiai tai buvo daug darbų ir daug kitų reikalų. :) Pvz. Sekmadienį visos buvom muzikiniam teatre, žiūrėjom "Nykštuką Nosį". Dar nematytą. Ignėja ir vėl labiau susidomėjus žiūrėjo, ir klausinėjo....  :) Pvz. spektaklio pradžioje scenoj buvo prietema, taio mano mažiulis tuoj susidomėjo: O jie įjungs šviesą? gal pamiršo? Anam spektaklyje tai įjungė.... O jau vėliau nebeiškentė: O tai nykštukas pagaliau apsirengs kaip tikras nykštukas ar ne? Kol aš supratau, kad tikras nykštukas turi būti susijęs su Kalėdomis... :)

Dar buvo mano nelauktas gimtadienis. Ne, man visai nesvarbu kiek man metų suėjo. Šiaip nemėgstu gimtadienių. Tik Ignėja vėl sugebėjo taiklkią replik paleisti. Savaitės pradžioje skaitant pasaką pasiaiškinom, kodėl žmonės nelaukia ir nemėgsta senatvės: kažką skauda, rankos nebestriprios, dirbti sunku ir t.t. O tą gimtadienio dieną man lyg tyčia viskas krito iš rankų. Ignėja žiūrėjo, žiūrėjo ir pareiškė: mamyte, ir tau jau sentavė atėjo. taikliai. :D

O paskui buvo kelios ilgos darbo dienos. Tik džiaugiuosi, kad prieš šios savaitės lietus, šlapdribas ir slidumus dar spėjom seėkmadienį daugiau kaip dvi valandas miške pasibūti ir sniegu pasidžiaugti. patraukėm į klebiniškį. Žinoma, iš kitos pusės einant kelio iki savo vaikystės kalniukų neradau (O Silvija grįžtant liūdnokai pakomentavo: Neradom mamos vaikystės....), bet buvo labai smagu ir gražu. Iš pradžių pasivaikščiojom toliau nuo masės takiukais, palaipiojom keliais skardžiais. Silvija užlipo p[ati. O ignėja kai pasidarė sunkiau nesukdama galvos užropojo. :) O vėliau jau atėjo laikas kalniukų malonumams. 

Foto? Bus vėliau :)