Namai, karai ir požiūriai

Savaitė su viršum vėl prašuoliavo. bet daugiau dienų dirbau. O paskui ir ligos šiek tiek užpuolė...Tad savaitgalį stengiausi gulinėti kai tik išėjo. Bet išėjo irgi tik pusiau...
Nors spėjom ir sniego pačiupinėti, ir batus būreliui nusipirkti. Bet apie tai vėliau.
Antradienį nedirbau, tad ta proga vaikus nusprendžiau nusiovežti į naują pramogą vaikams Megoje. Iš pradžių ir aš kritiškai žiūrėjau, ir jos. Bet įsižaidė po truputį. Ačiū ten viską prižiūrėjusiai merginai. Trūkumų ir neapgalvotų dalykų yra, bet kaip supratau, dar šis tas bus tobuliniama.

Tik pamąsčiau, kad gerai buvo atvažiuoti darbo dieną, kai dar nebuvo labai daug vaikų. nes kai vienu metu susirinko apie 10, jau grūstis pasijautė... O šiaip šypsojausi sau tyliai, kaip Silvija nusprendė visiems vaidmenis paskirstyti. Ji aišku buvo mama, kita mergaitė teta, dar buvo tėtis, brolis, dėdė, kaimynas, teta, ir... vienaragė. :D Turbūt net nereikia sakyti aks ja buvo.
Bent jau maniškėms pagrindinis užsiėmimas buvo atvežus karučiu kelti kibiru detales į viršų ir kažką statyti. Bet didelis minusas kad tas kibiras ir kėlimas labiau pritaikytas "pastoliams", ant kurių nebuvo galima lipti, o ne stogui... be suaugusio pagalbos net Silvija dažniausiai nepasiekdavo. Tad ir ta prižiūrinti mergaitė, ir aš buvom įdarbintos.

reziume? Mega šaunuolė, kad vis ką nors atveža vaikams. patikrinsim po kiek laiko ar ką nors patobulino. Ir šiaip visai neblogai praleidom tą valandą.

namuose panelės siaučia irgi už tris. Bet tikiuosi radom pusėtiną bausmę, kuri nors trumpam suveikė. Už mušimąsi ir rėkimą abi ėjo į stadioną bėgti 4 ratų. Sekmadienis, lauke gera pliurzė, kažkiek šlapdribos. Gerai turėjau atrodyti su lietsargiu ir termosu arbatos reguliuojanti savo paneles bėgti. netikėjo, kad teks eiti. Du ratus labai lengvai apibėgo, toliau jau su zyzimais... Bet suveikė. Net jei ir trumpam.

Gal minėjau, kad Silvija jau kuris laikas zyzia, kad nori lankyti futbolą. kadangi su baseinu viskas baigėsi, kai jau nebuvo kur dingti ir teko kišti veiduką į vandenį, kito sporto verkiant reikia. tad teko mamai ir mergaičių futbolo treniruotes surasti. kol kas buvo tik su tėčiu, tad daug papasakoti negaliu. Bet šiandien mirksėjau akim, kai viena mama belaukiant choro, kuriai Silvija pasigyrė apie naują būrelį atsakė:
kas čia dabar? mergaitei reikia kokius šokius lankyti...
ir dar niekada taip nesidižiavau Silvija, kuri negalvodama ir kiek nemandagiai, bet atsakė:
tai vargšė jūsų dukra, nes jūs nieko nesuprantat.

P.S. Tos mamos ir šiaip niekada nemėgau, tad tikrai nuostolio nebus jei nekalbės daugiau. :)