Užgavėnės, daug lietaus ir daug darbų

Ir dar plepsiukas mažas nuolat besireiškiantis. Nes Silvija tik vieną labai prajuokinusią repliką mestelėjo. Užpuolė mus kažkos vienos dienos virusas. Iš pradžių Silviją, o po to ir aš tą džiaugsmą patyriau... Praėjus Silvijos blogumui kitą dieną ji man sako:
-mama, tėtis man nepadeda svceikti.
Klausiu jos, kaip reikia padėti.
- Nepildo visų mano norų - atšauna.
-O kas pildo?- stebiuosi.
- Močiutė....

Ignėja irgi linksmina, nes žino atsakymus į visus klausimus. kai ginčijasi su sese, visada turi neatremiamą argumentą, kuris tinka atsakant į visus klausimus:
-O tu anksčiau mirsi, nes tu vyresnė.
Kai aš pradedu juoktis, atsisuka ir pareiškia, kad aš dar vyresnė, tai tikrai neturėčiau juoktis. :P

Ir senelį spėja paauklėti. Žaidė kažką abu ir supykus sako: Tu ne mano tėvai, nevadovauk! paskui pasidario ir su gudria šypsena priduria:
- O kadangi tėvų nėra, vadinasi vadovausiu aš. :)

Mano darbe Silvija turi draugę, kažkur metais jaunesnę. Tokią ramią mergaitę, kurios net balso negirdėti kai visos susitinka. Nes maniškių tai tikrai bent per kilometrą girdėti. :D ir aš jau laukiu, kol jos mama uždraus su maniškėm susitikti :D NeČia iš tos mergaitės mamos pasakojimo:
-mama, jei jos savaitgalį bus pas mamą darbe ir tu man nesakysi, tai atsiimsi.
mama išpučia akis ir klausia:
-Kas bus?
Mergaitė pamąsto ir atsako:
-Aš Silvijos pasiklausiu ką tokiu atveju tėvams reikia daryti.
:D
ne pažodžiui, bet idėja tokia. jau tie mano paršeliai....

Daug lijo, daug dirbau. Silvija per užgavėnes jau spėjo ir iš močiutės kaimynų saldainių pasiprašyti.;) O aš tiesiog laukiu gražesnių orų, kai bus galima daug visko nuveikti lauke...

bet savaitgalį spėju su tėčiu nuvažiuoti iki santakos ledų pažiūrėti. Žiūrėjau foto ir pavydėjau...