Turbūt jau minėjau, kad Silvija jau senokai prašinėja leisti į mergaičių futbolą. Nors aš neįsivaizduoju labiau nefutboliško vaiko nei Silvija. :) Tiek sportiškumu, tiek manierom, tiek kitais dalykais. Bet kadangi baseino jau nebelanko, teko mamai ir futbolą surasti. Pirmą kartą vedė tėtis, šįkart jau aš, su sese žinoma.
Ir aš supratau, kad gal geriau baseinas. Kažkaip Haroldas man ten ramybę įkvėpdavo. ;)
Žiurėjau į savo žioplytę ir stebėjausi kodėl ji nori ir mąsčiau kiek ji ten išlankys. Turbūt kažkada juokiausi, kad Silvija yra visiškai mano gabaliukas, aš kartais per atstumą matau ir jaučiu kada ji jaudinasi, o tada ir aš jaudinuosi... Tad Silvija jaudinosi, aš dvigubai. :) Ir mąsčiau kiek darbo namie reikės įdėti, kad bent kiek panašaus į futbolo žaidimą išeitų...
Grįžtant dar sustojom bibliotekoj, tad nenuostabu, kad abi biblioteką ir žaidžia. Man labiausiai patiko bibliotekos pavadinimas, Silvijos sugalvotas:
"Fainiausia Kauno biblioteka". Va taip. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą