Vaikystės

Pastaraisiais metais fb vis klaidžioja post'sai apie tai, kaip mūsų karta turėjo vaikystę, kiemą ir t.t., kiek daug nuostabių dalykų buvo. O aš nuoširdžiai pavydžiu Silvijai tų galimybių, kurios yra dabar. Nors, pamąsčius, Ignėjai turbūt labiau patiktų tokia vaikystė kaip aš turėjau, aš ko gero keisčiau į dabartinę Silvijos. Ir iš karto parašau kelis teiginius. Tokius aš jau pripratus išsakyti, ypač Silvijos atveju: Ne, aš jai leidžiu miegoti pietų, net migdau, bet ji pati nemiega. Arba ne, aš tikrai neverčiu jos viskuo domėtis ir mokėtis (ir piktdžiugiškai žiūriu darželio direktorei į akis kai jos atsiųsta psichologė stebėjusi Silviją mišrioje grupėje tai patvirtino). Dar galiu pridėti apie nevertimą vaiką lankyti tiek būrelių. Tiesa, labai norėčiau kad tokia prievarta duotų naudos. Pavyzdžiui, bandau versti skaityti knygas. Rezultatas? Skaito kai liepiu arba žino, kad paskaičius ką nors lengviau išsiprašys. O šiaip skaito daug, tik ne knygas, pvz. naujienas internete arba kažką google...
Bet ne apie tai aš, apie vaikystes. Prieš savaitę Silvija buvo dar vienam renginy kurio pavydėjau. Vytauto Didžiojo karo muziejus, kurį nuo vaikystės labai mėgau, bet dabar būdama vaikas turbūt dievinčiau, surengė žalgirio mūšio inscenizaciją- vaidinimą su istorijos elementais ir persirengimais. Turbūt net nereikia klausti ar Silvijai patiko :)

Nuotrauka ir jų puslabis FB yra čia.

Kas dar buvo? Paisbaigė vasaros stovyklos, taip pat ir ko gero labiausiai patikusi Jaunųjų turistų centre, Aš iki šiol neįsivaizduoju tokio vaizfdo, bet labai norėčiau pamatyti : mano princesė ant žirnio miške nugriuvusi į dilgėles ir nerėkia. :D Čia tikrai kažkas iš fantastikos srities. Bet pasirodo buvo... Ir dar daug daug kalbų ir įspūdžių apie tai.

O aš paėmiau ir ant staigiųjų Renaldą ir Silviją ištempiau į dienos kelionę į Rundalę. Žiūrinėjau tą pati kaip tyčia daug minėtą FB, pamačiau Aistės palaikintą jos draugės nuotrauką iš Rundalės su daug rožių ir... Po poros dienų jau buvom ten. Ignėja pastaruoju metu prasta keliauninkė, kai mašinoj jai darosi bloga. Mūsų senukas, kur po paskutinio tvarkymo dar dvokia dyzeliu daug prie to prisideda, bet... yra kaip yra. Mano suplanuoto raudono Porsche dar teks kelis metelius palaukti :D Bet Silvija važiuoti mėgsta. ir su trumpu stabtelėjimu Panevėžyje mes pasiekėm Bauskę ir po to Rundalę. Pati iš savęs juokiausi važiuodama, kad turbūt pirmą kelionė tokia, kad net rimčiau į žemėlapį nepažiūrėjom. Bet viskas pavyko puikiai. Apėjom Rundalės rūmus, kuriuose Silvija kažkodėl labai įtartinai jaudinosi ir vis bandė įkišti ranką man į rankovę, ko jau senokai nedarė. Net juokiausi, kad gal praeituose gyvenimuose čia buvo hercogaite ir staiga tai supraro, kaip ir tai, kad tuoj reiks grįžti į žiauria realybę. :P Buvau aš Rundalėj prieš 9 kokius metus. Viskas išgražėję- tiek pilis, tiek sodas. Būtent jame ir praleidom daugiausia laiko. Net ir Versalio gerbėjui Renaldui sodas labai patiko. O Silvija gavo galimybę persirengti to laiko drabužiais.

Grįžtant dar sustojom Bauskėj, pasivaikščioti po pilį ir aplink.

O palaksčius po kalnelius laukė ir latviški ledai bei kelionė atgal. Iki Panevėžio, kur susitikau kokius 23 metus nematytą pusbrolį. Prisipažinsiu, labiausiai dėl Silvijos, kuriai vis dar nepraėjo noras pažinti kuo daugiau savo giminių. Aš aišku taip drąsiai nėjau. Bet Silvija pažadėjo už mus pakalbėti, jei nežinosim ką pasakyti. :) VBet neprireikė. Buvo labai smagu. Ir tikiu, kad tai buvo ne paskutinis mūsų susitikimas