Net susimąsčiau, kiek buvo dienų kai visai nelijo? Nedaug... O kiek rytų kai galėjau eiti be striukės? Irgi turbūt nebuvo. Aišku, reikia nepamiršti, kad mano darbas prasideda 6 ryte (kas, ir kas gali būti toks žiaurus ir sugalvoti darbo pradžią tokiu laiku? kas iš to, kad anksčiau baigiasi. Bet nuo 8 aš jau tik pusiau žmogus. O miego užsinoriu dar anksčiau). O naktys šaltos... Jau vieną dieną mačiau rūką virš neries, kas paprastai būdavo tik rudenį... Bet grįžkim prie lietaus. vakar pylė kaip iš kibiro, tad pasidžiaugus, kad aš su crocsais bridau sau ramiai per plaukiančią gatvę ir nebuvo ko gailėti batų :)
Tad taip, dirbu. Ir kol kas dar atostogos atrodo toli... Tuo labiau, kad jų pradžia kiek neapibrėžta. :(
Silvijos vasara skrenda toliau. Į mokyklą dar neužsinorėjo. Kur jau norės, kai veiklos pilna. praietą savaitę buvo stovyklėlėj Tautinės kultūros centre Jakšto g. Pavadinta buvo Pažintis su teatru. Bet to teatro ten buvo tiek nedaug... Atvaikščiojo. Vis pabambėdama, kodėl to teatrro čia nėra. Be didelio džiaugsmo atbuvo. Daug nepasakojo. Ir visai neliūdėjo, kad baigėsi. Pirmoji stovykla kur palikom pasirašydami, ir pasiėmėm pasirašydami. Visur kitur nebuvo taip griežtai.
O daugiau nieko ypatingo. Gyvenam. Laukiam gražių orų. Ir gal pagaliau Silvija vėl atrado skaitymo džiaugsmą. Tomo Dirgėlos knyga. Aš "sugraužiau" per vakarą. Dabar Silvija po truputį vis skaito :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą