Balandis, batai, muziejus ir džiaugsmai

Ne tik Velykos praėjo, bet ir dar dvi savaitės prašuoliavo. Būtent, prašuoliavo. :) Ir net neparašiau, kad praeitą savaitgalį buvome Vilniuje. Be visų kitų reikalų buvo tyrs svarbūs: susitikti su pussesere kristiną, kuriuos šunį mano vaikai kažkodėl atsimena geriau nei pačia, nors visada atvažiuoja į svečius "komplekte". Nusipirkti batų. :D Taip taip, man Kaune batų parduotuvių pritrūko. ;) O jei rimčiau, mano didelės viltys, kad CCC parduotuvė ateis į Megą kai ši plėtėsi nepasitvirtino, tad man, kaip išrankiai snobei, tenka važiuot batų pirkti ten. Nes savo trims šeiminykščiams su išrankiom kojom ne visada lengva įtaikyti. Ir tik man dažniausiai tinka kone visi parsisiųsti batai.
Kažkaip besikeičiant sezonams batai dažnai tampa svarbiu klausimu. Silvijai- kad išaugo. Ignėjai- kad sesės nepriaugo. Silvijai- kad siauri, Ignėjai, kad platūs. Silvijai- kad gražūs visi ir nori visų. Ignėjai- kad nori vienų, būtinai tų, kurių netinka dydis. Kaip ir priklauso mergaitėms. Nors kaip kartais juokiuosi, aš batams teturiu vienintelį reikalavimą, kad įtiktų vaikams ir norėtų nešioti. Su Ignučiu būna ir taip. ;) Kaip Silvija per dieną pakeistų tris ir daugiau porų batų, jei tik būtų tokia galimybė (batus gi reikia derinti, kartais tiesiog prie nuotaikos!), taip Ignėjai užtenka vienų, diena iš dienos, ir nebandykit keisti.
 Bet kažkaip sukamės... Kažkaip prisitaikėm ir iš CCC grįžom su keturiom porom. Bet basučių medžioklė dar laukia. Ignėjai parsisiunčiau laukui Khombu, basučių neturėjom, žieminiai puikiai atlaikė sezoną, nors antrą buvo nuspardyti beveik kiaurai.

Silvijai dar svajoju pagauti numylėtas Timberland gera kaina. O pati tampysiu savo mylimus crocs. :)

O trečiasis svarbus reikalas buvo Energetikos muziejaus aplankymas.  Aišku, suplanavom permažai jam laiko. Poros valandų buvo tikrai per mažai. Graži vieta palei Nerį. Ne, pastatas ne visai šitas. Man labai patiko tie "kuoliukai" pritūpimui. :)

Jei su Ekskursu nebūtume buvę šiluminėje elektrinėje Petrašiūnuose, turbūt būčiau aikčiojus dėl techninės dalies, dydžio, masyvumo ir pan.

renaldui tai padarė daug didesnį įspūdį nei man su Silvija. Išlepom truputį. ;) Bet juk atėjom ne dėl to. Atėjom dėl išgirtųjų ekspozicijų vaikams. Ir buvo net geriau nei tikėjomės. Net Ignėja, nemėgstanti muziejų, nenorėjo išeiti. Daug kartų svėrėsi kiek sveria skirtinguose dangaus kūnuose, lakstė sukurdama muzika, ieškojo spyruoklių ar žaidė spalvotais šešėliais.

Tad tikrai rekomenduoju. Tik pasistenkit, kad nereiktų skubėti.
Darbo laikai ir info apie muziejų čia. Mes dar ten sugrįšim :)