Aš vis dar nemėgstų švenčių ir tebesvajoju, kad per kitas kur nors atostogausiu. :) Ir tai tiesiog mano ir sutapusi mano vyro nuomonė, nors mūsų abiejų šeimose Velykoms būdavo gan rimtai ruošiamasi. :) Ir nieks nežino, kokias švenčių šventimo tradicijas užaugusios turės abi panelės.
Margučiai numarginti. Šiemet nebuvo tokio bendro "reikalo". Kol Silvija buvo būrelyje Ignėja taip nekantravo, kad pradėjom. Vėliau Silvija pratęsė. O dalis jau ir suvalgyta. Nors virtus kiaušinius mūsų šeimoje mėgsta tik du: tėtis ir Ignėja.
Be tradicinio marginimo privyniojant visko ir verdant svogūnų lukštuose išbandėm naują internete rastą būdą. kaip ir aksmet. Vieni pasiteisina, kiti ne. Šis labai patiko. Virtas kiaušinis įvyniojamas į popierinį rankšluostį, kuris užrišamas gumele. Pipete lašinama šiek tiek praskiestų dažų. Nupurškiamas vandeniu ir leidžiama išdžiūti
Ir nors marga su margu ne visai dera, kartais norisi pabūti nostalgiška. Čia mano mėgstamiausia, Japonijoje dovanų gauta lėkštutė. Labai nedaug ką pasilieku po kelionių, dažniausiai išdalinu ir išdavanoju. net ir pirkdama apie tai galvoju. Kiti daiktai laikui bėgant sudūžta, sugenda ar kitaip pasidaro netinkami. Šią vis dar turiu, nors 2003 m. buvo jau šiek tiek senokai. Kaip su dideliu nustebimu kartais sako Ignėja: dar tada labai labai seniai, kai mūsų neturėjai? Tikrai taip. :)
O ryt ir poryt laukia močiučių lankymo maratonas. Kaip vaikams Valio, šventės! Taip man norisi pasakyti: ech, šventės...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą