Per tuos lėkimus ir įvairius mokyklos, būrelio ir visus kitus reikalus ir blogą užleidau. Taip taip, ne pirmą kartą. bet rašyti vis dar smagu ir kartais norisi. Tik jau mano padaužos gerokai ūgtelėjo. Silvija jau antrokė. Ignėja rudenį eis į pirmą klasę. Tad ir tie džiaugsmai ir vargai pamažėle kinta. O rudenį dar labiau pasikeis. Silvija tokio amžiaus buvo daug didesnio ūgio. Be to, kai šalia mažesnė sesė, ir pati kažkaip atrodė didelė. O dabar atėjo Igniūčio eilė mokytis savarankiškumo: visur suvaikščioti, laukia ir mokymasis vienai važinėti viešuoju transportu. Jos nuomone ji jau seniai viską moka tik, kiti kažko tuo netiki. Mama dar pusiau tiki, bet seneliai ir teta nei pro kur. Tad užvakar su kiek drebančia širdim ir dideliu demonstruojamu tikėjimu išleidau pirmą kartą vieną į parduotuvę. Ji netoli, tik reikia pereiti gan judrią gatvę. Yra pėsčiųjų perėja. Tiesa, kiek tolėliau yra švioesoforas, bet ten kita bėda, jį perėjus reikia kirsti maksimos stovėjimo aikštelė, kur visi važinėja dar labiau kaip nori. Tad mano mažulis susiruošė ir išėjo. Beje, nuotrauka nenudailinta, su visais šlapių ir purvinų batų padėjimui padėtais skudurais, kada nors ir šitoj srity, fotografavime, reiktų patobulėti....
Laimei šįkart garsiai nepasakė... Aišku, sėdėjau kaip ant adatų. Antrą kartą išėjus pasiskambino pati, kad rinksis ilgiau, bet vis tiek, kada toms mamoms būna ramu....
O tuo pačiu galima pakalbėti ir apie kitą aktualią temą, tiek keičiantis sezonams, tiek greitai augant vaikams. Taip taip, drabužiai ir batai. Amžinas ieškojimas, derinimas tarp gražu, įperkama, funkcionalu, tinka ir patinka. Dar reikia pridėti bandymą nuspėti kiek paaugs ir gausis tikrai nemažai galvos sukimo. Nuoširdžiai, aš labai labai labai norėčiau priartėjus sezonui nueiti ir nusipirkti tinkamą rūbą, tiek batus, tiek žiemines striukes ir kombinezonus. Bet šiuo metu tai neišeina finansiškai... Tad ir tenka gaudytis iš užsienio parduotuvių ir Mūsų mažyliuose. Nors ten po kelių "apsipirkimų" daugiau parduodu nei perku.
Šioje paskubom padarytoj nuotraukoj Ignėja pozuoja su jai labai labai patinkančiu paltuku. Turbūt pirmą kartą mačiau, kad ji taip džiaugtųsi kokiu rūbu. Paprastai taip daro Silvija, kuriai norisi visko daug. Ignėja paprastai išsirenka po vieną ir nieko daugiau nereikia. Tad čia kiek didokas kitai žiemai pagautas Calvin Klein Jeans paltukas, labai patikęs ir man, ir tikrai šiltas, net prie šiandienos minuso ir pasivaikščiojimo sakė, kad labai šilta. Labai mylimas, bet beveik išaugtasd Mamuku šalmiukas, kurių jau ne pirmas siuvamas pas tą pačią auksarankę. Silvija su darželio užbaigimu nustojo nešioti šalmiukus, matyt nebelygis... ;) Žiūrėsim kiek Ignėja teiksis. Ir Viking cherrox šiltinti guminiai batai. Dar vienas labai pasitvritninęs ir mėgiamas atributas. Kai gali eiti kiaurai sniegą, purvą ir šlapdribas. Tik... kadangi tinkami siauresniai kojai Silvijai visada tenka ieškot kitokių. Šiuos prieš sezoną po ilgų ieškojimų kelis kartus dėvėtus nusipirkau MM.
Tad tiek šiandien apie džiaugsmus ir aprangas, kurių ieškojimas, kartais atrodo, niekada nesibaigia
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą