Turbūt kaip ir daugeliui vaikų, mano antrokei pamokų ruošimas yra kažkoks baubas. Aš vis susimąstau, ar tam turėjo įtakos, kad realiai namų darbų kiekis galima sakyti atsirado pakeitus mokyklą. Ir tas atsiradimas iš dalies susijęs su tuo, kd reikia vytis rusų ir anglų kalbą, kiti dalykai yra, bet ne tiek daug. Nors reikia prisipažinti, kad mokymosi lygis ir buvo viena, nors ir nepagrindinė, priežastis dėl kurių keitėme mokyklą. Tad dabar Silvija turi ką veikti, o aš pasiklausau visų su tuo susijusių pabambėjimų. Gal ir būsiu nepopuliari, bet manau, kad namų darbai reikalingi nuo pirmos klasės. Labai mažais kiekiais, bet tam, kad įprastų juos atlikti, nes ateity vis tiek nuo jų neišsisuks...
Silvijos meilė mokyklai ir pamokoms svyruoja karts nuo karto. Labai plačia amplitude: nuo man labai patinka mokytis, iki nekenčiu tos kvailos mokyklos. Kaip ir priklauso antrokei. :) Su vis įterpiamu aš viską moku, dažniausiai tai būna susiję su matematika. Bet tam labai praverčia Kengūra, Kings ir panašūs konkursai. Kur tiesą sakant uždaviniai tikrai porimčiai, kaip kartais juokiuosi, dar ir man atpratusiai nuo mokslų reikia kelis kartus perskaityti.
Su meile knygoms vargstam. Ji buvo turbūt tol, kol išmoko skaityti lengvai. Vis bandau surasti kokią įdomesnę knygą, bet dažniausiai tai būna ne grožinė literatūra, o kokia vaikiška enciklopedija ar Vakaro skaitiniai mergaitėms maištininkėms. Bet vis geriau nei nieko. Vis rezervuoju savo nuožiūra kokią knygą bibliotekoje. Prie tų dar kelias papildomas pasiima ir kokia viena sudomina. Kai aš pati visą gyvenimą buvau ir tebeesu prilipusi prie knygų man taaaaaip keista...
Su anglų judam į priekį. Su rusų vargstam abi. daugiskaita todėl, kad norint kad ką nors geriau išmoktų vis dar reikia mano pagalbos. O rusų kalbai meilės dar neatsirado. Kur jau atsiras, kai dalis vaikų laisvai kalba, nes yra iš mišrių šeimų. Bet mokomės. Ir vargstam. Abi. O aš vis pasidžiaugiu, koks geras dalykas yra tas google translate. :P
Ignėja dar tik rudenį eis į mokyklą. Iš jos dar sudėtingiau ko nors tikėtis. Nes mano mažoji tikras nuotaikų žmogus. Skaičiuoja puikiai, ypač pinigus. Skaityt moka, kiek jai tai aktualu. Daugiau nenori. kartais mintyse pareiškiu užuojautą būsimai mokytojai. Bet iš kitos pusės, ji vis sugeba mane nustebinti.... :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą