Turbūt visas penkias dienas ruošiausi parašyti šį pavadinimą ir pradėti pasakojimą. Bet taip jau būna. Užpupolė ligos. Kas, kaip vaikai arba aš su išpjauta angina, išsisukom lengviau, kad pirmą kartą gyvenime patyrė kas tai yra puliuojanti angina ir visus jos "džiaugsmus".
Bet pradėti reiktų ne nuo to. jei viskas pasiseks kaip planuoju, manęs laukia tai, ko labai norėjau ir planavau- vasara su vaikais. Ignėja pagaliau pabaigė darželį.
Pagaliau, nes kažkaip tie paskutiniai metai mums su Igniūčiu prailgo ir abi laukėm tos pabaigos ir mokyklos. Kadangi Silvijai pradėjus lankyti mokyklą mano gyvenimas gerokai palengvėjo, to tikiuosi ir su Ignėja. O išleistuvės? Aš matyt nesentimentali, Ignėja irgi, atbuvom pagrindinę dalį ir abi patenkintos išėjom namo, išėjom į vasarą. :)
šią vasarą teks kiek finansiškai pasispausti, bet kiekviena proga pasidžiaugiu, kad bent jau Kaune nemokamų renginių tikrai netrūksta. Tad kol Silvija vaikščios po nemokamus vasarinius būrelius (šią savaitę būrelis Moksleivių rūmuose, kur būna tris valandas per dieną, susipažįsta su skirtingais muzikos instrumentais ir dar būna teatro užsiėmimai), žadam neliūdėti ir mes.
Nors pirmadienį nepavyko sudalyvauti nemokamoje vaikų treniruotėje Dariaus ir girėno stadione (nes... ten vyko kita treniruotė ir apie vaikus trenerė nieko nežinojo :( ), bandysim išsiaiškinę nueiti kitą savaitę. ir taip kuo daugiau pirmadienių. Suaugusiems treniruočių daug daugiau. tad visiems norintiems sportuoti- prašom.
Dar nepapasakojau apie svarbiausią šių dienų rytinę veiklą. Ignėja rudenį pradės lankyti mokyklą ir nuo pirmadienio eina į pamokėles būsimiems pirmokams. Ėjo su dideliu noru, kiek užriesta nosyte ir turbūt be didelio jaudulio. Šiek tiek pirmą dieną papyko, kad kiti vaikai geriau rašytinėm skaito (nors pati irgi moka, tik lėtai). Užtat šiandien nusprendė, kad labai lengva ir viską ji moka. Tik sakė, šalia sėdi mergaitė kažkokiu nenormaliu vardu, ištarti neįmanoma. Iš piešinių ant sienos jau beveik žinau kuri: Bernadeta. :) Panašu, kad smagu ten buvo: piešė, žaidė ir darė užduotėles.
Šiandien su Ignėja pasinaudojom proga, kad nemokamas Zoologijos muziejaus lankymas ir vėl ten nuėjom. Ignėja mėgsta šį muziejų. Kartais bėgte prabėga, kartais stabteli vis prie kitų gyvūnų ir apiberia klausimais. O ir aš nors lankiausi ten nesuskaičiuojamą kartų skaičių, turbūt niekada nuodugniai nežiūrėjau visų paukščiukų, tad ir man ten vis būna atradimų. Ignūčiui baisiai patiko pavadinimas: plovinė vištelė. Pasufleruosiu, dėl labai mėgstamo plovo. ;)
Beje, ar atkreipėte dėmesį į vitražus ant laiptų?
O dar pora nuotraukų bus instagrame: Igalresi
Voverytė
Rodomi pranešimai su žymėmis mokykla. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis mokykla. Rodyti visus pranešimus
2018 m. birželio 5 d., antradienis
2018 m. kovo 18 d., sekmadienis
Pamokos ir mokslai
Turbūt kaip ir daugeliui vaikų, mano antrokei pamokų ruošimas yra kažkoks baubas. Aš vis susimąstau, ar tam turėjo įtakos, kad realiai namų darbų kiekis galima sakyti atsirado pakeitus mokyklą. Ir tas atsiradimas iš dalies susijęs su tuo, kd reikia vytis rusų ir anglų kalbą, kiti dalykai yra, bet ne tiek daug. Nors reikia prisipažinti, kad mokymosi lygis ir buvo viena, nors ir nepagrindinė, priežastis dėl kurių keitėme mokyklą. Tad dabar Silvija turi ką veikti, o aš pasiklausau visų su tuo susijusių pabambėjimų. Gal ir būsiu nepopuliari, bet manau, kad namų darbai reikalingi nuo pirmos klasės. Labai mažais kiekiais, bet tam, kad įprastų juos atlikti, nes ateity vis tiek nuo jų neišsisuks...
Silvijos meilė mokyklai ir pamokoms svyruoja karts nuo karto. Labai plačia amplitude: nuo man labai patinka mokytis, iki nekenčiu tos kvailos mokyklos. Kaip ir priklauso antrokei. :) Su vis įterpiamu aš viską moku, dažniausiai tai būna susiję su matematika. Bet tam labai praverčia Kengūra, Kings ir panašūs konkursai. Kur tiesą sakant uždaviniai tikrai porimčiai, kaip kartais juokiuosi, dar ir man atpratusiai nuo mokslų reikia kelis kartus perskaityti.
Su meile knygoms vargstam. Ji buvo turbūt tol, kol išmoko skaityti lengvai. Vis bandau surasti kokią įdomesnę knygą, bet dažniausiai tai būna ne grožinė literatūra, o kokia vaikiška enciklopedija ar Vakaro skaitiniai mergaitėms maištininkėms. Bet vis geriau nei nieko. Vis rezervuoju savo nuožiūra kokią knygą bibliotekoje. Prie tų dar kelias papildomas pasiima ir kokia viena sudomina. Kai aš pati visą gyvenimą buvau ir tebeesu prilipusi prie knygų man taaaaaip keista...
Su anglų judam į priekį. Su rusų vargstam abi. daugiskaita todėl, kad norint kad ką nors geriau išmoktų vis dar reikia mano pagalbos. O rusų kalbai meilės dar neatsirado. Kur jau atsiras, kai dalis vaikų laisvai kalba, nes yra iš mišrių šeimų. Bet mokomės. Ir vargstam. Abi. O aš vis pasidžiaugiu, koks geras dalykas yra tas google translate. :P
Ignėja dar tik rudenį eis į mokyklą. Iš jos dar sudėtingiau ko nors tikėtis. Nes mano mažoji tikras nuotaikų žmogus. Skaičiuoja puikiai, ypač pinigus. Skaityt moka, kiek jai tai aktualu. Daugiau nenori. kartais mintyse pareiškiu užuojautą būsimai mokytojai. Bet iš kitos pusės, ji vis sugeba mane nustebinti.... :)
Silvijos meilė mokyklai ir pamokoms svyruoja karts nuo karto. Labai plačia amplitude: nuo man labai patinka mokytis, iki nekenčiu tos kvailos mokyklos. Kaip ir priklauso antrokei. :) Su vis įterpiamu aš viską moku, dažniausiai tai būna susiję su matematika. Bet tam labai praverčia Kengūra, Kings ir panašūs konkursai. Kur tiesą sakant uždaviniai tikrai porimčiai, kaip kartais juokiuosi, dar ir man atpratusiai nuo mokslų reikia kelis kartus perskaityti.
Su meile knygoms vargstam. Ji buvo turbūt tol, kol išmoko skaityti lengvai. Vis bandau surasti kokią įdomesnę knygą, bet dažniausiai tai būna ne grožinė literatūra, o kokia vaikiška enciklopedija ar Vakaro skaitiniai mergaitėms maištininkėms. Bet vis geriau nei nieko. Vis rezervuoju savo nuožiūra kokią knygą bibliotekoje. Prie tų dar kelias papildomas pasiima ir kokia viena sudomina. Kai aš pati visą gyvenimą buvau ir tebeesu prilipusi prie knygų man taaaaaip keista...
Su anglų judam į priekį. Su rusų vargstam abi. daugiskaita todėl, kad norint kad ką nors geriau išmoktų vis dar reikia mano pagalbos. O rusų kalbai meilės dar neatsirado. Kur jau atsiras, kai dalis vaikų laisvai kalba, nes yra iš mišrių šeimų. Bet mokomės. Ir vargstam. Abi. O aš vis pasidžiaugiu, koks geras dalykas yra tas google translate. :P
Ignėja dar tik rudenį eis į mokyklą. Iš jos dar sudėtingiau ko nors tikėtis. Nes mano mažoji tikras nuotaikų žmogus. Skaičiuoja puikiai, ypač pinigus. Skaityt moka, kiek jai tai aktualu. Daugiau nenori. kartais mintyse pareiškiu užuojautą būsimai mokytojai. Bet iš kitos pusės, ji vis sugeba mane nustebinti.... :)
2016 m. rugsėjo 1 d., ketvirtadienis
Rugsėjis ir nauja pradžia
Matyt vasara ir buvo ta natūrali pertrauka kurios reikėjo. Nors ir įdomi, su daug naujų dalykų, pirmąja panelių kelione į užsienį, daug atradimų ir džiaugsmų. Bet ji baigėsi. Šiandien jau rugsėjo pirmojo. Nauja pradžia. Pirmiausiai Silvijai, kuri išžygiavo į pirmą klasę. Visą ta laukimą ji puikiai apibendrino šiandien ryte ištartu žodžiu: pagaliau. :)Ir aš tyliai pritariau. pagaliau į mokyklą. Pagaliau baigsis zyzimas, kad darželyje reikia miegoti, kad darželyje nieko nemoko. :) Aišku, gal prasidės zyzimas, kad reikia mokytis, bet kažkodėl manau, kad jis dar kokius metelius neateis. :)
Ignėja džiaugsmingai po vasaros sugrįžo į savo grupę, išsiglėbesčiavo su auklėtoja ir užrietus nosytę linksėjo, kai auklėtoja gyrė kiek ji užaugo. Ketvirta rugsėjo 1-oji darželyje. Ir šiemet aš kaip niekad dėl jos rami. Tos pačios auklėtojos. Tik vienas naujas vaikas iš kitos grupės ir daug šypsenų. :)
Dėl Silvijos aš irgi įtartinai rami. Šiandien buvo šventė mokykloje. Kelias minutes gal ir pasikuklino, Ir niekaip nesutiko klausti greta stovėjusios mergaitės vardo. Tam buvo labai rimta priežastis - bet ji už mane aukštesnė! :) Bet baimės greit išgaravo, iš viduriuko tuoj atsidūrė priekyje. O klasėje į kiekvieną mokytojo klausimą buvo pasiryžusi atsakyti pirma: Ir prisistatyti, ir paskaityti, ir dar ką nors atsakyti.
nauja pradžia bus ir man: su kitokiu darbo grafiku, kitaip dėliojamu vaikų vežiojimu, bet... vis dar su krūva būrelių Silvijai. kai kas nesikeičia. :)
Ignėja džiaugsmingai po vasaros sugrįžo į savo grupę, išsiglėbesčiavo su auklėtoja ir užrietus nosytę linksėjo, kai auklėtoja gyrė kiek ji užaugo. Ketvirta rugsėjo 1-oji darželyje. Ir šiemet aš kaip niekad dėl jos rami. Tos pačios auklėtojos. Tik vienas naujas vaikas iš kitos grupės ir daug šypsenų. :)
Dėl Silvijos aš irgi įtartinai rami. Šiandien buvo šventė mokykloje. Kelias minutes gal ir pasikuklino, Ir niekaip nesutiko klausti greta stovėjusios mergaitės vardo. Tam buvo labai rimta priežastis - bet ji už mane aukštesnė! :) Bet baimės greit išgaravo, iš viduriuko tuoj atsidūrė priekyje. O klasėje į kiekvieną mokytojo klausimą buvo pasiryžusi atsakyti pirma: Ir prisistatyti, ir paskaityti, ir dar ką nors atsakyti.
nauja pradžia bus ir man: su kitokiu darbo grafiku, kitaip dėliojamu vaikų vežiojimu, bet... vis dar su krūva būrelių Silvijai. kai kas nesikeičia. :)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)