Naktinė ekskursija VII forte

Kaip aš džiauagiuosi, kd netoli yra tokia vieta kaip VII fortas. kad toks yra žinojaua nuo vaikystės. Pravažiuodavom ir praeidavom tą griovį su vandeniu, belaukiant su tėvais autobuso ar troleibuso paspoksodavom į vandenį ar žvejojančius žmones o tos aprtupėję senos plytos atrodydavo labai paslaptingos ir gražios. paklausus kas už to griovio paaiškindavo, kad kariuomenė. ir labai ilgaai klausimų nekildavo. paskui užteko atsakymo, kad fortas. Gi karyba ir įtvirtinimais niekada labai nesidomėjau... Ire tikrai nebuvau atkreipus daugiau dėmesio į informaciją, kad vienas iš fortų atiduotas entuziastams.
Pirmą kartą jame apsilankiau pernai, per forto gimtadienį, kai vyko mūšio inscenizacija. Po to buvom jaunojo mokslininko savaitgalyje. Aankstesnėje naktinėje ekskursijoje sudalyvauti nepavyko- kaip tyčia važiavome prie jūros, bet šioje vos pamačius užsirašiau ir dar aišku padaužyčių tėtį užrašiau. pratęs jis jau prie visko: nei stebėjosi, nei ką sakė ir aišku, kad šianakt su manim čia išsiruošė.
tad apsirengėm, išsitraukėm guminius batus, kurie tikrai po vakarinės liūties pravertė ir patraukėm prie forto. Nuvažiavom likus gal 5 min iki 22 val. Jau laukė būrelis jaunimėlio. Gal tik pora dar buvo panašaus amžiaus kaip mes. Stovėjom ir trypčiojom už vartų, ant kurių buvo parašyta: 2014 m rugpjūčio 4 d. Netrukus pasirodė dvi mergaitės, forto darbuotojos. Pasiklausėme trumpo istorinio įvado kas vyko tais laikais, kad buvo daug norinčių pasidairyti fortuose, bet juos gaudydavo ir uždarydavo į Kauno gubernijos kalėjimus, iš kurių retai buvo išeinama. ir prasidėjo mūsų "iškyla". O naktis savo duoda... :) Pirmiausiai įėjome į vidų ir buvome pravesti siauručiu koridoriumi visai šone, apie kurį nieko nežinojau. Susirinkus vienoje iš patalpų pasirodė rusų kareivis, kuris šviesdamas žibintubandė pagąsdinti, o paskui pažadėjo saugiai mus išvesti lauk iš forto. Aišku, krizenom visi, kaip kitaip. Bet patraukėm paskui jį. Beeinant nuo bokštelio pasigirdo rusiškas klausimas ar viskas gerai, o mus pavedėjęs keliu kareiviukas paliko ir liepė su tom emrgaitėm eiti tolyn. keli tuneliai, vingiuotas keliukas, vėl tuneliai. Šone keletas "sprogimų", kažkur dūmai, su istorinėm detalėm ir pasakojimais apie ginklus. Galiausiai laikydamiesi virvės užkopėm prie bokštelio kur mus pasivijo du sužeisti kareiviai pranešdami, kad I, II ir III fortai neatsilaikė.
Tad valanda pralėkė labai greitai. Ar patiko? Taip. :) Ar rekomenduočiau? Tikrai taip. :)
O išeinant su padaužyčių tėčiu dar pamąstėm, kad vienintelis dalykas kurio pritrūko buvo vyrukai iš išgyvenimo kursų, kurių patirtis čia būtų davus labai daugt autentikos. Ir su jų žiniom, patirtim ir gebėjimais čia išeitų nerealūs nuotykiai/gimtadieniai/pramogos suaugusiems.

Karščiai

Vėl tikra karšta vasara, kokią aš mėgstu. Tuo labiau, kai darbe nekaršta. Bet kur nors važiuoti mašina jau kančia... Ech, gerai būtų dabar kur nors atostogauti... Bet darbe tenka suktis taip, kad net nepastebėjau kaip penktadienis atėjo ir praėjo.
Apie jūrą jau neparašysiu. Bet buvo gera bent toms trims dienoms ištrūkti ir šiek tiek atitrūkti. Buvo kas stebino, ir nebūtinai gerąja prasme, buvo kas džiugino, pvz. kaip abi džiaugėsi jūra ir Silvija visai nebebijojo vandens, kaip kad pernai buvo. Ir nors kartą pataikėm labai gerą ir šiltą orą prie jūros.:)

O dabar gyvenimas vėl grįžo į įprastą ritmą. paršeliai abu kasdien bando išvesti tėtę iš kantrybės ir kasdien tai beveik pavyksta. Dviese jau neblogas tandemas išeina- ir  gudriau sugalvoja, ir geriau nuveikia. žodžiu, pas mus turbūt niekada nebūna liūdna.... O šią savaitę mes sudalyvavom dviejuose renginiuose: Botanikos sode surengtoj Kvapų naktyje ir Jaunojo mokslininko savaitgalyje VII forte.
Žinoma, su botanikos sodu labai daug vilčių nesiejom: vakaras, daug žmonių, mes su pietų nemiegančiais ir anksti besikeliančiais vaikais. Veiklų vaikams buvo numatyta minimaliai ir dar tokioje miniatiūrinėje palapinėje, kad ir sustojom labai trumpam. Nes klausyti apie sėklytes nieko nematant Silvijai buvo neįdomu, tik pro mikroskopą į sėklytę bandė pažiūrėti. Ledų degustacija irgi kiek nuvylė. Ledai buvo skanūs, ir ne kiekyje esmė, bet jei buvo pristatyta kaip botaninių ledų degustacija, bent galėjo papasakoti daugiau, o susidarius grūsčiai taip ir težinojom tokius pavadinimus kaip "Saldžių sapnų", "Pasimatymas" ar "Šokas" ir pan. Jei kalbėti apie kitus renginius- pažiūrėjom gėlių, pasivaikščiojom, šiek tiek pasiklausėm koncerto ir sutikom kelis pažįstamus. Buvo smagu. :)
O šiandien gerokai paebejojom, bet nusivedėm Silviją į VII forte surengtą jaunojo mokslininko savaitgalį. Apie chemiją. nesvarbu, kad Silvija turbūt dar tokio žodžio nežinojo. Aišku, skirta didesniems, ir priešmokyklinukai buvo tik du- Silvija ir dar šešiametis berniukas. Ir Ignėja, viską pavyzdingai išsėdėjus, reikalavus eiti žiūrti iš arčiau, tik chalato nesidėjus. tad pirmiausiai visi jaunieji mokslininkai apsirengė chalatus, užsidėjo akinius ir prisisegė korteles su žodžiu profesorius ir savo vardu. Ta proga bdar ir žodį profesorius geriau pasiaiškinom.
Pirmiausiai papasakojo apie eterinius aliejus ir parodė, kaip gaminamas apelsinų eterinis aliejus. Foto ne mano, iš VII forto facebook puslapio

Iš pradžių davė pauostyti eterinio aliejaus, vėliau- etilo alkoholio. kai paklausiau koks kvapasa mano visažinė Silvija bematant pakomentavo: kaip Sprite. :D Ir stebėjom pirmąją proceso dalį. Net mažė nenuleido akyčių.
Vėliau laukė keletas eksperimentų lauke. Žinoma, kur nebus įdomu, kai iš cukraus pudros ir sieros rūgšties padarė anglies stulpą. Reikėjo matyti mažųjų akis. :) Tikrino, kaip medžiagas veikia acetonas ar kaip jodas padeda patikrinti ar bulvėje, banane ar pan yra krakmolo. Bet didžiausią įspūdį turbūt paliko vadinamoji Dramblių dantų pasta. Turbūt dabar  niekas neabejoja, kad Silvija dabar nori būti chemijos profesore? :D Ignėja sakė bus teta baltu chalatu, tai turbūt irgi aišku, apie ką.  O iš pradžių kol mes švietėmės, tėtukas dar spėjo ir ekskursijoj sudalyvauti. Žodžiu, renginys užskaitytas, labai rekomenduojamas, kaip ir pats VII fortas ir jo entuziastai.