Baseino džiaugsmai ir naminuko vargai

Kaip ir priklauso turint du vaikus, jų charakteriai labai skiriasi. Čia kad mamai būtų įdomiau. Ir kad rietis tarpusavyje geriau sektųsi. ;) Silvija yra aktyvuolė, norinti visur eiti. Ignėja yra naminukas, kuri jei galėtų, turbūt iš namų niekur kojos nekeltų. O aš nuo tokio sėdėjimo namuose su ramiais pažaidimais lipu sienom. Ypač jei žinau, kad mieste vyksta gerų renginių.
Praeitą savaitę Silvija pradėjo lankyti dviejų savaičių plaukimo pamokas Girstučio baseine. Pasinaudojom Sporto ministerijos dalinai kompensuojama programa. Ir kaskart klausausi ir stebiuosi: mano vaikas džiaugiasi nardydamas ir nebijo pakišti veido po vandeniu? Ankstesniais metais buvau priklausiusi ir apie ašarojančius vaikus, liepimą šokti nuo krašto ir pan. Bet šįkart kaskart grįžta laiminga. Ačiū treneriui Mantui. :)
Net susimąsčiau ką veikėm. Buvom lauke. Buvom svečiuose, svečiavomės. skaitėm knygas. Turbūt ne kartą pasakojau, kad turiu didelę istorijos mėgėją. Vaikams skirtų knygų apie istoriją ar istorines asmenybes ne tiek ir daug, daugumą jau skaitėm, o suaugusiems skirtos dar per sunkios. Jau kurį laiką svarsčiau kaip papasakoti aštuonmetei apie holokaustą ir karą. Knyga "Aš esu Karolis" buvo per lengva". dabar paėmiau per sunkią - J. Faino "Berniukas su smuiku".

Nesiginčysiu, Silvijai gerokai per sunki. Bet susitarėm, kad skaitys tik dalį apie getą ir gelbėjimą. Pradėjo. Lėtokai stumiasi į priekį. Su daug klausimų. Ne visada turiu daug atsakymų. Bet gal kas galit parekomenduoti gersnę knygą?
Kita knyga, kuri Silvijos dar laukia, o aš jau perskaičiau, labiau skirta jos amžiui.

Apie luošą mergaitę ir jos brolį, kuriuos karo pradžioje evakavo iš Londono ir taip išgelbėjo mergaitę ir atvėrė jai pasaulį. Apie juos priglaudusią moterį, karą ir gyvenimą ten, kaime. Apie apleistą vaiką, kuris gerte gėrė naujoves, kovojo su savo panikomis ir baimėmis ir iš naujo mokėsi gyventi ir džiaugtis gyvenimu.
Manau, kad pirminiam supratimui apie karą gera ir šviesi knyga.

Ilgąjį savaitgalį Silvija su tėčiu išvačiavo į Marijampolę pas močiutę. Ignėjai iš vakaro išrovė krūminį dantuką, tad mažius griežtai atsisakė kur nors važiuoti. bet kai po trijų valandų sukirto 4 spurgas visiems buvo aišku, kad gyvens. :D Juokauju, žinoma. Tik ne dėl spurgų kiekio. Tad su naminuku likau namie. Kaip ir ketvirtadienį vakare, kai neišvažiavau į Laisvės kario, taip vadinamo Vyčio atidengimą. Ten keliavo Silvija su tėčiu. Jau maniau ir penktadienį liksiu namie, bet laiku paskaičiau apie nemokamą lankymąsį zoologijos muziejuje. Tad jau nežinau kelintą kartą apsilankėm ten. Bet abi sutarėm, kad per didelės minios. :) Tik Ignėjos mėgstamiausias kambarėlis su mamuto iltim vis buvo tuščias, tad ten ėjom tris kartus. :)

Daugiau į renginius nebeišviliojau, nei tądien, nei šeštadienį. Bet šeštadienio vakare grįžo Silvija, kuri iškart pasirašė važiuoti į Nemuno salą žiūrėti balionų. Kylančius jau buvom matę, bet niekada nematėm tiek daug vienoj vietoj ir tokių įvairių. Žinoma, žmonių buvo daug, bet visi pasiskirstė, užtat balionai rėmėsi šonais ir kilo, kaip atrodė, iš visų įmanomų pusių. Silvija kelis pučiamus pačiupinėjo, abi daug forografavomės, aikčiojom ir, aišku, išsirinkom favoritus. :) Dabar belieka sutaupyti paskraidymui. Gal kitamet...

O dabar laukia nauja savaitė, su daug prognozuojamo lietaus. Lankstysim iš popieriaus, spėju. Kariausim. Kažkiek mokysimės. Ir džiaugsimės vasara.

Spalis

Darbas pamainomis, būreliai ir šiaip susistačiusi dienotvarkė taip įsuko, kad kartais vos ropoju... Šiandien 8 mėnesiai kaip dirbu šitam darbe. Bet prie pamainų jei ką nepripratau. Ypač prie rytinės... Prie naujo rudeninio grafiko ir būrelių turbūt jau pripratau. Tuo labiau, kad Silvija jau savarankiška ir daug kur pati važinėja. Aišku, kiek liūdna kai negaliu palydėti ir praleidžiu tuos smagius pasiplepėjimus, bet kartu jai tai tokios savarankiškumo pamokos...
Silvijai jau 8 metai. Oi ne, negreit. Nelengvai. Su daug antakių paraukymų, galvos pakraipymų, padūsavimų. kad ir koks atradimais stulbinantis yra buvimas tavo mama, kai sugebi stebinti tiek daug kartų, kai atrodo, kad jau niekuo nenustebinsi. Kai imi ir pabaigi mano sakinius, arba žinau, ką pasakysi, arba kaip pasielgsi. Nors paskui vis tiek suraukiu antakius. :) Bet šito buvimo nekeisčiau į nieką kitą.
O šiaip mano didelei nuostabai kartais ima ir atsiranda laiko sau. Tokių trumpų laiko gabaliukų, kai supranti, kad vaikai užsiima patys ir jiems tavęs nereikia, namai padūsaudami pakentės netvarkomi ir visi pavalgys ko randa šaldytuve. Ir turbūt juokingiausia, kad tuo metu... skaičiau Silvijai nupirktas knygas. Nelimpa jai senosios mano vaikystės knygos. gal kiek nors lips Ignėjai. O gal ir ne. Bet vis dar bandau ją užkrėsti meile knygoms.
Aš suskaičiau jau visas, žinoma, juk mano skaitymo rgeitis kiek didesnis nei antrokės. O jei rimčiau- knygas aš tiesiog ryju. :)
Silvija skaito dvi vienu metu. :) Jos sprendimas. :)
T. Dirgėla. Išklerusio autobuso detektyvas. Silvija dar tik artėja prie pabaigos. Iš užsispyrimo, nes dalyvavo stovykloje, kurioje buvo ir šis rašytojas. Bet panašu, kad jai patinka.

Antra knyga: lengvai parašyta, plonesnė, iš trumpų skyrelių. Dar juokinga. Prarijau aš, Silvija irgi artėja prie pabaigos. Rekomenduojam abi. :)

Knyga, kurios Silvija dar nepradėjo, aš pradžioje labai raukiau nosį, o paskui negalėjau atsitraukti. Žinau, žinau, ne mano amžiui skirta, bet tikrai prajuokino ir patiko. :) Lauksim Silvijos įspūdžių.

Ir ši. Renkant knygas pirmiausiai atkreipiau dėmesį į autorės vardą. Toks lietuviškai skambantis. ;) Beveik galiu pasakyti, kad nors knyga apie septintokę, bet Silvijai ji patiks. Ir kažkaip manau, kad būdama septintokė ji jau skaitys visai kitokias knygas.

Atostogos ir knygos

Ar patikėsit, nuo trečiadienio man atostogos. Net jei su penkiais skambučiais iš darbo per dieną, tai vis tiek atostogos. Prieš pat jas su bendradarbiu kalbėdami apie lietuviškus orus ir pajūrį jis pasakė, kad koks skirtumas, galima ten tiesiog būti ir skaityti. Bevaikis, jei ką. Nepagalvojo, kad prastu oru ten tektų vaikus linksminti, o ne skaityti. Bet ta proga iš bibliotekos parsinešiau tris knygas. Paprastai renkuosi pati, o šįkart paprašiau bibliotekininkės ką nors pasiūlyti. Ir jei ką šie pasiūlymai viršijo lūkesčius. Labai rekomenduoju:

Pagal viršelį arba pavadinimą turbūt būčiau neėmus nei vienos, jei rinkusis pati. Bet man labai labai patiko. :)

Knygos ir sausainiai

Kaip tik dabar ta saulėto rudens dalis, kuri net man patinka. Pvz. belaukiant sesės prie baseino su Ignėja spardyti kamuolį ir klausytis jos krizenimo arba šiurenti, šiugždenti, spardyti ir mėtyti prikritusius lapus.

 O paskui, užkandus bulvyčių, susirasti parke šaką, kuri "net didesnė už mamą" (o tai buvo patikrinta bent 10 kartų matuojant) išdidžiai ją neštis iki pat supynių.

Ech, galėtų visą rudenį tokie orai būti... nes taip bevaikštant, belakstant dar tiek daug priplepėti spėji. Sužinai kas su kuo daržely saldainiais dalinasi, kas kam patinka, kas klauso ar neklauso auklėtojos. Padiskutuoji su Ignėja, kodėl yra auklėtoja ir kam jos reikia, net jei vaikai protingi ir be auklėtojos gali apseiti. ;)
O vakare kepiau sausainius. Su avižiniais dribsniais. Su šios rūšies sausainiais irgi juokinga istorija. Prieš gerus 10-15 metų ragavau labai skanius. Tada nebuvo kaip gauti recepto, o nuo to laiko vis bandau, ir vis man jiems kažko trūksta.
Šįkart kepiau iš šio blogo: labai lengvi, greitai pagaminami. Pakankamai skanūs. Jei bebandydama nuspręsti ar skanūs, suvalgiau kokius 6, tai gal nieko? :D Bet ne visai tokie kokių norėjau.... Bet spėju kartojami bus. :)
O mes iš bibliotekos pasiėmėm ir skaitėm baisiai keistą knygą:

nesupratom nei aš nei vaikai. Bet paveiksliukai gražūs. tai pamiršom tekstą ir skaičiavom vabaliukus, galvojom kokiu balsu kuris dainuoja ir pan. :)

Knygos

Pastarosiom dienom pas mus namie "valdo" keletas knygų. Disnėjaus "Dama ir valkata", kuri labai patinka Silvijai.

dar naujoji "Muminukas ir gimtadienio sagutė". Troliai Mumiai tebevaldo, nors iki šiool nesuprantu kodėl. Bet kantriai skaitau, niekur nedingsi. :)

O dar viena iš bibliotekos buvo baisiai keista. Abi su Silvija sutarėm šiuo klausimu. Tai buvo Dž. Rodario "Gyvūnai be zoologijos sodo". Nesilvijiška. Ir ne Almantiška. ;)

Knygos

kaip visada, užsisėdėjau. Bet taip norisi suspėti kuo daugiau....
O šiandien tik trumpai noriu apsidalinti Silvijos bibliotekoje išsirinkta knyga, kuri mane nustebino gerąja prasme.

Skaitom turbūt kasdien, abi tyrinėja paveiksliukus ir renkasi kuria fėja kuriame puslapyje bus.

Knygos

Ignėja smarkiai suslogavo, tad šiandien visos sėdinėjam namie. Bet ilga diena... Ypač kai reikia tvarkytis tai tokie kankinių veidai pasirodo... ;) Bet kaip nors. Amžina čia bėda. Tarp visų kitų žaidimų, lipdymo su plastilinu ir pan., nemažai ir skaitėm. Dvi bibliotekos knygas. Ignėjos išsirinkta trumputė knyga apie Aladiną kitais lapais nesužavėjo nei vienos; Kita skaityta buvo ši:

Mano pasiūlyta. Vis klausydavau kaip buvusios kolegės sūnus negali atsitraukti nuo knygų apie trolius mumius. Bet panašu, kad ne Silvijos knyga. Ilgiausiai įtratinu veidu apžiūrinėjo pačius trolius, ir šiandien vis pasakojime pritrūko detalių. Ten kur Muminuko tėtis važiavo automobiliu ir šis sulūžo, niekaip nepatikėjo, kad automobilio šeimininkui šį paglosčius viskas susitaisė. O pasakojime apie tai, kaip troliai mumiai plaukė jūra, sulaukiau priekaištų, kad nebuvo parašyta kaip plaustą surišo, po to nusprendė, kad per tokią audrą turėjo nuskęsti, o išmesti į krantą- užsimušti. Vat taip. :) Liko dar vienas pasakojimas, bet panašu, kad kitos trolių knygos iš bibliotekos dar neimsim....

Knygos

Su Silvija "bendrom jėgom" suskaitėm dar vieną knygą.

Silvija išsirinko bibliotekoje ir tik valare paėmus suskaičiau kas jos autorė. Gerai gerai, aš stereotipiška ir būčiau jos neėmusi. Nors iš tikrųjų tai tiesiog niekuo neišsiskirianti knyga: apie mergaites, draugystę, pavydą. Jei atvirai- Silvijai knyga įspūdžio nepaliko. Man irgi. Bet mums abiems labai patiko paveikslėliai. :)

Nors tiesą sakant knygoms šiom dienom laiko liko mažiau, nes Silvija gavo išsvajotus riedučius ir kasdien tobulėja. :) pripažinkim, ji tikrai nėra tas vaikas kuriam tai išeina lengvai ir greitai. Bet tas begalinis noras ir užsispyrimas visada duoda rezultatų, ar ne? :) Silvija moka taip- mažais žingsneliais tikslo link. O Ignėja moka kitaip: įsikabinti š ką nors ir pareiekalauti, kad stumtų :)

Muziejus, Cypliukas ir daug lietaus

Vos prieš kelias dienas pamąčiau, kad jei ruduo visada būtų toks gražus, tai galėtų tęstis ilgai ilgai. berods tai buvco antradienį, kai po darželio, bibliotekos, iki sutemų prabuvom lauke. Bet orai greit keičiasi. jau ir daug lietaus gavom. Ir daug balų panelės prataškė. :)
Tėtis dabar komandiruotėj. Išskrido vakar, o Silvija šiandien vakare jau pasigedo ir pradėjo skaičiuoti dienas iki jo grįžimo. Aš dar per krūvas darbų nelabai spėjau pajausti. Juk paskutinę savaitę jis grįždavo gan vėlai. Gal tik migdant vaikus pasijaučia. Arba, kad reikia mažesnį kiekį maisto gaminbti valgyti. ;) Bet Silvija vakare skaitant knygą pasakė, kad kai grįš tėtis vėl su juo skaitys tą pačią knygą. Gražu...
P ta knyga iš bibliotekos,

Bibliotekoj jos abi knygas renkasi pačios, po dvi. Aš tik padedu pasakydama skaityta ar ne. Net nepasakysiu kuri ją išsirinko. Bet patiko ir man. Apie mažą lėlytę vardu Cypliukas, kuri patiria daug nuotykių. Net susimąsčiau, ko gero vaikystėje jos nebuvau skaičiusi. o kai Silvija paklausė kokias dar estų knygas žinau, susimąsčiau, kad jokių. Reiks pasitaisyti.:) Tik nujaučiu, kad artimiausiu metu nusimato kartu su Silvija siūti lėlę....

Silvija prašė prašė, ir išsiprašė lankyti dar vieną būrelį- tautinius šokius, tai yra Malūnėlį moksleivių rūmuose. Buvo dar tik du kartus, ir atrodo visai neblogai sekasi, abu kartus prabūna su šypsena. Tik man ta besigiriančių močiučių kompanij kartais pernelyg juokinga. Gal todėl, kad aš dar ne močiutė. ;) Ir man maniškės tiesiog normalūs pasiiutę vaikai,l o ne tikrų tikriausi genijai, kaip atrodo jų pasiklausius. :) Trečiadienė į moksleivių rūmus keliavom visos ir tarp būrelių nusitempiau vaikus į muziejų. O ką daryti, jei norėjau pamatyti vieną fotografijų parodą Čiurlionio muziejuje? Juokingiausia buvo Silvijos reakcija sužinojus kur einam: O dar yra Kaune muziejų kur aš nebuvau??? Taip, Silveli, yra. Kai kuriems dar ne laikas, kaip ir šiam. Bet kadangi trečiadieniais nereikia mokėti, surizikavau. Prisipažinsiu, Čiurlionio muziejuje buvau ilgai nebuvusi. Jis taip pat rekonstruojamas, ir įėjimas visai kitur. Ir ne visos ekspozicijos rodomos. Minėta fotografijų paroda Silvijos visai nesudomino. Ir po muziejų pravaikščiojo susiraudkus. Ką darysi, būna ir taip, kad prie mamos reikia derintis. Užtat daug įdomiau buvo lauke šuolius besitreniruojantys vaikinukai. Ar užsukimas į spurginę. Tik čia jau mažoji mane prajuokino. Atsigėrė sulčių, suvalgė pusę "žiedelio" ir.... su puse spurgos rankoje užmigo. Nors darželyje temiega dvi-tris dienas per savaitę ir seniai toks bajeris bebuvo nutikęs. Tad tego užsigabenti ją į parodos kalną iki moksleivių rūmų, kur pabudo ir pirmas klausimas buvo apie jos spurgą. :)

Knygos

Gal jau rašiau, kad smalsių padaužų dėka ir aš jau lankausi bibliotekoje. Viena pasiimta knyga buvo lengvas romanėlis "Mamų mafija", kurią beskaitydama supratau, kad buvau ją skaičiusi, o kita:

nepasakyčiau, kad tai knyga, kurią tiesiog prarijau. Bet man patiko. Gal todėl, kad kvepalų istorija buvo persipynus su Coco Chanel gyvenimu, istoriniais įvykiais, rinkodaros, reklamos istorija. Daugiau apie knygą galite paskaityti kad ir čia.
Ar rekomenduočiau? Tikrai ne bet kam. Mama ir sesė pavartė ir taip ir nepradėjo. Bet man buvo įdomu. sakyčiau 8 balai iš 10.

Savaitgalis, raganos ir naujos knygos

Viskas susiję, tik turbūt pradėsiu pasakoti nuo pabaigos. O ta nauja knyga, tai žinoma iš Kakės Makės serijos, apie savjonių gimtadienį. Visą savaitę apie ją buvo kalbėta, maximose su akcija jos neradom, tad didysis plepsiukas vis tiek ją išsimaldavo knygyne.Žinoma, skaitėm vakare. Prieš tai dar daug kartų buvo peržiūrėta pačios ir suskaityti atskiri žodžiai, tie- kuriuos jau perskaito, tai yra trumpesni. ir tiesa sakant Silvija beveik tiksliai nupasaakojo tekstą. Tik dar nesugalvojau ar tai gerai ar blogai. Žiūrėsim dar, ar bus prie Pabėgusių ausų, kuri labai labai abiems patiko, Netvarkos nykštuko, kurią pavarto, ar Didelės tamsos, kurią rečiausiai prisimena. Man su padaužiukų tėčiu? Hm, dar nežinau. Virškinu. :D

Raganos dabar pas maniškes irgi mėgstamas žaidimas. Greta ligoninės, atostogų ir darželio. kažkas smagaus, linksmo. :) Dažniausiai reikia kažką užsimaukšlinti ant galvos ir kikenant lakstyti po namus. :) Abiems baisiai patinka būti raganom. Ir šiandien vakare nusilaksčiusi mažoji susirangė man į glėbį ir žiūrėdamos Lietuvos balsą plepėjom ir dainavom. Ignėja jau naują dainą turi. ;) Nebe Lia-lia-lia, au au au. Rimtesnę. :) Iš pradžių reikia pabai energingai rodant pirštu sudainuoti: man reikia mamos! tada liūdnai liūdnai pratęsti: bet jos čia nėra.... Ir tada su gudria šypsena ir velniukais akyse dainuoti: bet aš ją pagausiu ir bus ji va čia. :D
Bet grįžkim prie raganų- guli ji įsitaisius ant kelių ir plepsi: aš maža raganytė, tu didelė ragana... Aš aišku nusprendžiu išpūsti akis ir pasiteirauti: kodėl? kas taip sakė? Ir kaip visada, Ignėja sukasi iš padėties: Tėtė! :) Ilgai kikenau ir padaužiukų tėtį erzinau, kad jam labai nepasisekė su tiek raganų gyventi. :)

O savaitgalis? Buvo geras ir ryt poryt pripasakposiu. Apie Puntuką, kuris pasirodo ne toks didelis, Puntuko brolį, išbraidytą upelį, paprastus ir kukurūsų labirintą, dar giminių, daug obuolių ir... Dar daugiau šypsenų

Knygos

Mano mažės pakankamai geros keliauninkės. Ypač Silvijai, kuriai svarbu važiuoti, o dažniausiai net nesvarbu kur. :)
Ir būten tada, kai važiuojam kur nors toliau mašina nugriebiu daugiau laiko skaitymui. Paskutines skaičiau būtent todėl, kad tokios neskaitytos buvo po ranka. Iš sesės draugės gauta

Daugiau apie šią knygą galite rasti čia.

Hm, ką aš galiu pasakyti, lengvai besiskaitanti knyga. Panaši į kitas tokio pobūdžio. Bet kelionei pats tas.

Kita,

ir čia
Prisipažinsiu, pirkau todėl, kad IKI kainavo 4,99 lt. Bet buvau maloniai nustebinta. :) Negaliu sakyti, kad lengvas skaitalas. Bet tokia, kurią skaičiau su malonumu ir vis nsutebindavo siužeto vingiais.