Bitės

Daug darbo per kelias dienas, kai vaikus kaip tyčia nemiga užpuolė.Tad nieko nieko nespėju. Parašyti irgi...
Tik nuoroda į trumputę peticiją dėl bičių. Ir jau duotas pažadas didžiajai padaužai ryt papasakoti apie bites. Tik teks pačiai kiek paskaitinėti...

To EU decision-makers:

We call on you to immediately ban the use of neonicotinoid pesticides. The catastrophic demise of bee colonies could put our whole food chain in danger. If you act urgently with precaution now, we could save bees from extinction.

Bitės

Piešiam žuvis :)

Piešiam žuvis
Apie ką aš? Apie kampaniją, kuria siekiama pasiųsti žinią Europos parlamentui ir paskatinti sudaryti galimybes, kad žuvų ištekliai galėtų atsigauti.
Ilga ilga tema apie besaikę žvejybą, kita diskutuojanti pusė apie alkstančius ir darbą žvejams. Dar pridėkim ekologiją ir ekologines sistemas. Materialinę naudą. Žodžiu visko daug.
Vandenynai man rūpi, labai. Mokau savo zuikas saugoti gamtą. Ir Silviukas mokosi. Ir rūšiuoti, ir saugoti, ir kartu galvoti. O kol kas piešiau žuvytes. negana ir šiaip su piešimu nedraugauju, dar reikėjo kompiuteriu. Ir mažei iš paskutiniųjų bandant lipti man ant kelių ir norint padėti. :) Bet nupiešiau. Nes man tai svarbu...

Vaikai

Ir šįkart ne tik mano. :) Vakare, Strakaliuke, šiandien užsiėmimą vedė ne teta Agnė, kaip sako Silvija, o dėdė Karolis, jau pora kartų matytas jiems padedantis studentas. Ir mažių nebuvo daug, tik trys: Silvija ir du maždaug dviejų su puse metų berniukai: Benas ir Jonas. Silvija pasigavo naują frazę, tik niekas neprisipažįsta iš kur. net keletą kartų užbaigdama ropojimo pratimą pasakė: "Aš sukuosi, sukuosi, ir tu, mama, su manim greitai susisuki." Tikrai ne pati sugalvojo, bet kad nelabai vartojamas posakis pas mus...
O krizenom iš Jonuko, kuris išmoko vieną akį gudriai primerkęs ranka pamojuoti. Mojuotų Silvijai, tai juoktumėmės, kad kibina. Bet kad mojavo savo draugui Benui. :D va tokie tie mažiukai: vienas nedraugauja su mergaitėm, kitai nepatinka berniukai. ;)
Bet užtat Silvija vėl mane pritrenkė. Ne, nesakysiu, kad vaikai greitai auga šiais laikais. Greičiau mano smalsutis kopijuoklis kažkur visko prisiklausė. Kaip visada visi smagiai šokinėjosi ir ridinėjosi ant kamuolių. Ir Silvija kaip visada čia daug kikeno ir juokėsi.Paklausus, kas čia taip gražiai juokiasi išgirdau: "Berniukams patinka, kai megaitės gražiai ir daug juokiasi.". Va taip. ir pasakykit, kur prisiklausė????

Blynai, vaikai, autobusai ir kas tik nori

Dar viena diena lėkte pralėkė. Visko buvo - ir kariavom, ir draugavom. Ir mama didžiukui nuolaidžiavo... taip taip, leido pasėdėti prie kompiuterio ir du žaidimukus mažiukams pažaisti... tutitu Žinoma, kad kartu su manim, tai yra sėdint ant kelių. Bet koks išdidus buvo balselis, sakantis: mama, man pačiai išeina. :)
Šiandien mano plepukas gal kiek tylesnis, nes labai rimtai rengė lėles visais įmanomais rūbais. Čia turbūt ramybė mano ausims po vakar. vakar keliavom pas logopedą, pasitarti dėl "k" ir "g". Tai dar darželyje panelė pasireiškė. Pasiėmiau kiek anksčiau, vis tiek jei ir miega ten, tai labai trumpai. Ir žinoma, negalėjo užsičiaupti. Dar nemoka kalbėti tyliai, kas be ko. ;) Tad prieš pat išeinant auklėtoja pajuokavo: "Silvyte, tu pleputė, ple ple ple visą dieną." O mano panelė irgi atsilygino: "Auklėtoja, to irgi pleputė, irgi ple ple ple visą dieną." Aš jau raudonuoju, klausiu, ar tai galima sakyti auklėtojai. Tai maniškė tuoj pasitaiso: "Auklėtoja, jūs irgi pleputė, ple ple ple visą dieną." Ir ką čia bepridursi? :D Drovumas pas logopede irgi truko gal dvi minutes. Išgirdom abi, kad tokiam amžiuje svarbu žodynas ir sakinių dėliojimas. Tai jau maniškė nepatylėjo: "Teta, aš tai daug žodžių moku. ir visom kalbom. Ir tokių kokių jūs nemokat. Ir sakinius gražiai dėlioju. Vieną sudėlioju, tada kitą. ir taip visą dieną dirbu..." Tai jau logopedei klausimų nebekilo. :D

O jau kokiu autobusu grįžau vakare... Apie 21 val prie kalniečių įlipom į 19 autobusą. Matyt paskutinis buvo. Dar ir sesę įkalbinau pavažiuoti. Atidarė tik vidurines duris, bet tada dar nesupratau, koks tai ženklas buvo. :D Viduje trise - dar viena moteris ir mes. Kita stotelė turėjo būti pasukus į Žemkalnio gatvę, bet autobusas nulėkė tiesiai. Ką jau darysi, mano nepiktybinė sesė išlipo. Mes su moteriške paskėsčiojom rankom ir tiek. O vairuotojas gan nemažu greičiu įsuko į stovėjimo aikštelę prie Vitebsko, staigiai apsisuko (gerai, kad jau laikėmės) ir pasuko atgal. Kokiu greičiu prašvilpėm Žemkalnio gatve jau nepasakysiu, mieste tokiu dar nevažinėjau. Nedažnai natūraliai norisi laikytis sėdint autobuse. ;) Moteris išlipo, aš likus stotelei iki savos jau bandau patogiau pasiimti didžiulę pampersų pakuotę. Matyt tai pastebėjęs vairuotojas staigiai stabdė ir atidarė duris. Aš greit pampersus šalia savęs ir sėdžiu neklatu veidu. :DTtad skriste nuskriejom dar stotelę, aplenkę ne tik prieš mus nuo Kalniečių pajudėjusį troleibusą, bet ir į tą, į kurį smarkiai nespėjom, ir beveik su palengvėjimu iššokau iš autobuso. Moralas? Paskutiniu 19 daugiau nevažinėsiu :D

Beje, blynai. Mano mažiukas baisiai nemėgsta kruopų. Papraščiausios košės niekaip neįsiūlau. Tad kiek patobulinau interneto platybėse rastą kugelio su kruopomis receptą ir visi mėgaujamės tokio tipo daržovių blynais. Likau maloniai nustebinta. :)
Iš tarkuotų bulvių, morkų ir svogūnų (proporcijos jau pagal skonį), grietinės, plaktų kiaušinių sumaišau blynams tešlą. Dedu iš vakaro karštu vandeniu užpiltas smulkias kruopas (šį kartą trijų grūdų) ir pridedu miltų. Ir ant nedidelės ugnies kepu kaip įprastus bulvinius ar daržovių blynus. Labai skanu. :)

Pasenau-pajaunėjau- o gal dar kas?

Na taip, prisipažinsiu nieko neverčiama, kad dar vienais metais pasenau. Ne, ne tam kad kas pasveikintų, ir taip jų sulaukiau daugiau nei tikėjausi. nors ryte erzinau saviškius, kad mane labiausiai myli Bitė, SEB, CV market ir panašūs puslapiai, nes jie pasveikino pirmiausiai. :D bet smagu, kad ne tik jie.
Ech, nemėgstu gimtadienių. bet vos apie tai pasakius didžiukas puolė siūlytis, kad dabar bus jos gimtadienis, o mažiukas išgirdęs žodį gimimo diena (čia jau sesės nuolatinių dainavimų "Su gimimo diena" rezultatas) uoliai rodė, kad pūs žvakę.
Taigi buvo gimatdienis, buvo tortas, buvo žvakės. Ir "pavaduotojos", kurios pūtė tas žvakes, o mamai reikėjo tik norus galvoti. :) Ir krūva įvairiausių linkėjimų. Pradedant pajuokavimais, kad kasmet turbūt jaunėju, ir baigiant laimės palinkėjimais. Už juos visus labai ačiū. :) Tik žinot, įdomu. labai daug kas palinkėjo gero ir turtingo vyro ir klusnių vaikų. Tai aš jau supratau, palieku saviškį ir vaikus jam. :P Tik dabar laukiu tolimesnių nuorodų kur to naujo, kuris bus geras ir turtingas ieškoti :D

Šiaip

Kartais taip įdomu žiūrėti į savo mažąją ir prisiminti, ką apie mane kažkada sakė mama, žiūrėti, ką ji nusibeždžioniauja nuo sesės ir ką išvis daro panašiai kaip jaunesnieji šeimoje. Ir taip taip, gi reikia ką nors atrasti, kas iš manęs. :D Jau su Silviuku prisiklausau, koks ji iš išvaizdos tėčio vaikas. Antroji gi mat panaši į sesę, tai galima vėl išvesti, kad į tėtį. O kas iš manęs? Va iš tokių tuščiagarbiškų paskatų ir bandau įžvelgti tame mažame žmogutyje, jos asmenybėje kažką iš savęs. O kai nori visada randi. ;)
Mažiukas, kaip mes sakom, yra mūsų bučiuoklis. Pati sugalvojo kaip "bučiuotis" ir tai daro kiekviena proga, tiek prašyta, tiek ne. Didžiukas tai daro kai labai reikia. Ypač su mumis. Dažniau dar paaiškina, kad jai nepatinka bučiuotis. Užtat mažiukui tai tarsi garbės reikalas pabučiuoti sesę net tada, kai ši nenori. Linksma žiūrėti tą žaidimą- savotiškas imtynes. Aišku, Silvija laisvai pabėgtų jei išties norėtų. bet ji leidžiasi į tą žaidimą. Daro nuolaidas dėl malonumo, iš meilės sesei. Tik ta meilė staiga ima ir išgaruoja, kai abiems prisireikia kažko to paties. Mažiukas jau žino: reikia griebti ir skuosti tolyn, arba griebti, nusisukti ir labai smarkiai mojuoti kita ranka bandant pataikyti ir taip atbaidyti "užpuoliką" - dažniausiai mamą, bandančią ką nors atimti. Laimei, tai trunka neilgai, ir netrukus abi vėl sukišę nosis ką nors veikia ir viena kitai trukdo. :)

Kas dar mane kiekvieną  kartą prajuokina, tai mažosios noras puoštis. Gal nusibeždžioniavo, gal įgimta. Bet, segtukus į tuos kelis plaukus REIKIA segti. Ir lėkti iki veidrodžio pažiūrėti. Batus REIKIA autis. Jei sesė kažką matuojasi, jai irgi REIKIA. O skrybelės ir kepurės iš viso svarbiausia pasipuošimo dalis. Reiktų pamatyti tą išsišiepusį, savim patenkintą veidelį iš po kepurės, ir klausimų neliks. :D Mažoji tikrai žino, kas tuo momentu yra gražiausia mergaitė pasaulyje, net stebuklingo veidrodėlio nereikia. :P

Ir dar juokiausi, kad mano mažoji jau žino kaip elgtis pamačius fotoaparatą. Nieks nemokė ir nelabai išmokysi turbūt. Išmoko tik tai, kad reikia būtinai pažiūrėti nuotrauką ir pirštu paglostyti. Nes sesė dažniausiai išsidirbinėja, o mažoji būtinai nusišypso, pakraipo galvytę ir pozuoja. Ir juokinga, ir gražu. Tas vaikiškas artistiškumas... :) Kaip ir Silvijos šokiai prieš veidrodį, vis pasižiūrint kaip gražiai ji veidrody atrodo. Pamaivos... :) Kaip močiutė sako- į mamą. :)

Kratinys kažkoks išėjo. Bet ko tikėtis vidury nakties.

Smalsiukas

Kas žino, o kas ne, pas mus prie balkono yra lesyklėlė. Ankstesnieji gyventojai paliko. Nieko čia gero neatskrenda, kuosos dažniausiai. Bet vaikams turbūt geriausias paukštis: negana didelis pakankamai, bet dar ir juodas, žiemą gerai matosi. :)
Tad ir šiandien Silvija sukus apsukus lėkė žiūrėt kaip paukščiukai valgo. ir kas juokingiausia, netrukus susidomėjo kokie paukščiukų vardai, nes pasakymo, kad kuosos neužteko.
-Pasiklausk, -kaip kartais tiesiog nebežinodama ką pasakyti, pridūriau.
Čia jau panelei sunkumų nebuvo.
Taip sužinojau, kad atskrenda balandis, varna, žvirblis, antis, gandras ir gulbė. O į mano apstabas, kad pvz. gandras atrodo kitaip buvo griežtai atsakyta: mama, bet čia gi tik vardai, ne rūšys.

Išvados? žino keletą paukščių, ir netgi žino, kas yra rūšis. Neblogai. :)