Kartais taip įdomu žiūrėti į savo mažąją ir prisiminti, ką apie mane kažkada sakė mama, žiūrėti, ką ji nusibeždžioniauja nuo sesės ir ką išvis daro panašiai kaip jaunesnieji šeimoje. Ir taip taip, gi reikia ką nors atrasti, kas iš manęs. :D Jau su Silviuku prisiklausau, koks ji iš išvaizdos tėčio vaikas. Antroji gi mat panaši į sesę, tai galima vėl išvesti, kad į tėtį. O kas iš manęs? Va iš tokių tuščiagarbiškų paskatų ir bandau įžvelgti tame mažame žmogutyje, jos asmenybėje kažką iš savęs. O kai nori visada randi. ;)
Mažiukas, kaip mes sakom, yra mūsų bučiuoklis. Pati sugalvojo kaip "bučiuotis" ir tai daro kiekviena proga, tiek prašyta, tiek ne. Didžiukas tai daro kai labai reikia. Ypač su mumis. Dažniau dar paaiškina, kad jai nepatinka bučiuotis. Užtat mažiukui tai tarsi garbės reikalas pabučiuoti sesę net tada, kai ši nenori. Linksma žiūrėti tą žaidimą- savotiškas imtynes. Aišku, Silvija laisvai pabėgtų jei išties norėtų. bet ji leidžiasi į tą žaidimą. Daro nuolaidas dėl malonumo, iš meilės sesei. Tik ta meilė staiga ima ir išgaruoja, kai abiems prisireikia kažko to paties. Mažiukas jau žino: reikia griebti ir skuosti tolyn, arba griebti, nusisukti ir labai smarkiai mojuoti kita ranka bandant pataikyti ir taip atbaidyti "užpuoliką" - dažniausiai mamą, bandančią ką nors atimti. Laimei, tai trunka neilgai, ir netrukus abi vėl sukišę nosis ką nors veikia ir viena kitai trukdo. :)
Kas dar mane kiekvieną kartą prajuokina, tai mažosios noras puoštis. Gal nusibeždžioniavo, gal įgimta. Bet, segtukus į tuos kelis plaukus REIKIA segti. Ir lėkti iki veidrodžio pažiūrėti. Batus REIKIA autis. Jei sesė kažką matuojasi, jai irgi REIKIA. O skrybelės ir kepurės iš viso svarbiausia pasipuošimo dalis. Reiktų pamatyti tą išsišiepusį, savim patenkintą veidelį iš po kepurės, ir klausimų neliks. :D Mažoji tikrai žino, kas tuo momentu yra gražiausia mergaitė pasaulyje, net stebuklingo veidrodėlio nereikia. :P
Ir dar juokiausi, kad mano mažoji jau žino kaip elgtis pamačius fotoaparatą. Nieks nemokė ir nelabai išmokysi turbūt. Išmoko tik tai, kad reikia būtinai pažiūrėti nuotrauką ir pirštu paglostyti. Nes sesė dažniausiai išsidirbinėja, o mažoji būtinai nusišypso, pakraipo galvytę ir pozuoja. Ir juokinga, ir gražu. Tas vaikiškas artistiškumas... :) Kaip ir Silvijos šokiai prieš veidrodį, vis pasižiūrint kaip gražiai ji veidrody atrodo. Pamaivos... :) Kaip močiutė sako- į mamą. :)
Kratinys kažkoks išėjo. Bet ko tikėtis vidury nakties.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą