Ech, priklausomi mes vis dėlto nuo kalendorių. Va ir dabar, apsižiūrėjau, kad dar nenusipirkau darbo kalendoriaus, kuris tokiai mėgėjai planuoti, o kartais ir užuomaršai, labai praverčia. Bet kalendorių ant knygos lentynos jau pakeičiau. Šiemet turiu labai gražų, padaužiukų tėčio gautą darbe - su Lietuvos miškais. ir netgi parašyta, kad sausio 25 d. bus pusiaužiemis. Niekada net nepagalvodavau apie tokį... pasižiūriu į nuotrauką su apsnigtu mišku ir vėl labai laukiu daug balto sniego. Gi naujos rogės dar neišbandytos!
Žinoma, tikiuosi, kad šie metai bus geresni. Visom prasmėm - geresni mes patys, geresni vaikai, geresni finansai, daugiau kelionių, mažiau sirgimų ir t.t. Kaip mane erzina karts nuo karto pasitaikantys klausimai, ar nepasiilgstu kelionių... pasiilgstu, labai. Ir ne vaikai kol kas trukdo keliauti. Būtų iš ko tuojau susikraučiau abi paneles ir kur nors trauktume. Net jei padaužiukų tėčiui nepavyktų ištrūkti iš darbo, puikiai susitvarkytume ir pačios. Bet kol kas neišeina. Bet belieka tikėtis, kad greit išeis...
Daug kad man šiems metams linkėjo daugiau laiko sau. net susimąsčiau, ar tikrai viskas taip tragiškai. :D Aš gi visą gyvenimą turiu daugiau planų ir norų nei laiko, ir man ko gero taip normalu lažko nespėti... Aišku, dabar daug ko nespėju. Karyais naktinėju, kartais nusispjaunu ir nedarau. ir nieko neatsitinka. :) Bet tada susimąsčiau, kokio laiko sau man iš tikrųjų trūksta. Koks buvo seniai seniai, ne prieš padaužytes, bet dar seniau. Nes tos draugės dabar jau išsilakstė, kas į kitus miestus išvažiavo, kas dar toliau... Beskaitydama šį blogą blogas :) (ačiū Aistei už puikią rekomendaciją ;) ), prisiminiau, kad seniai seniai ir mes su draugėmis mėgdavom susibėgti ir kažką skanaus pasigaminti. To, ko namie šiaip negaminam, neprisiruošiam, neišdrįstam, suabejojam ar be mūsų bus valgančių. Dabar net nežinau, ar laiko trūksta, ar dėl to, kad tokių entuziasčių arti nebeliko, to nebėra. Bet gal kada nors. ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą