Dar viena diena lėkte pralėkė. Visko buvo - ir kariavom, ir draugavom. Ir mama didžiukui nuolaidžiavo... taip taip, leido pasėdėti prie kompiuterio ir du žaidimukus mažiukams pažaisti... tutitu Žinoma, kad kartu su manim, tai yra sėdint ant kelių. Bet koks išdidus buvo balselis, sakantis: mama, man pačiai išeina. :)
Šiandien mano plepukas gal kiek tylesnis, nes labai rimtai rengė lėles visais įmanomais rūbais. Čia turbūt ramybė mano ausims po vakar. vakar keliavom pas logopedą, pasitarti dėl "k" ir "g". Tai dar darželyje panelė pasireiškė. Pasiėmiau kiek anksčiau, vis tiek jei ir miega ten, tai labai trumpai. Ir žinoma, negalėjo užsičiaupti. Dar nemoka kalbėti tyliai, kas be ko. ;) Tad prieš pat išeinant auklėtoja pajuokavo: "Silvyte, tu pleputė, ple ple ple visą dieną." O mano panelė irgi atsilygino: "Auklėtoja, to irgi pleputė, irgi ple ple ple visą dieną." Aš jau raudonuoju, klausiu, ar tai galima sakyti auklėtojai. Tai maniškė tuoj pasitaiso: "Auklėtoja, jūs irgi pleputė, ple ple ple visą dieną." Ir ką čia bepridursi? :D Drovumas pas logopede irgi truko gal dvi minutes. Išgirdom abi, kad tokiam amžiuje svarbu žodynas ir sakinių dėliojimas. Tai jau maniškė nepatylėjo: "Teta, aš tai daug žodžių moku. ir visom kalbom. Ir tokių kokių jūs nemokat. Ir sakinius gražiai dėlioju. Vieną sudėlioju, tada kitą. ir taip visą dieną dirbu..." Tai jau logopedei klausimų nebekilo. :D
O jau kokiu autobusu grįžau vakare... Apie 21 val prie kalniečių įlipom į 19 autobusą. Matyt paskutinis buvo. Dar ir sesę įkalbinau pavažiuoti. Atidarė tik vidurines duris, bet tada dar nesupratau, koks tai ženklas buvo. :D Viduje trise - dar viena moteris ir mes. Kita stotelė turėjo būti pasukus į Žemkalnio gatvę, bet autobusas nulėkė tiesiai. Ką jau darysi, mano nepiktybinė sesė išlipo. Mes su moteriške paskėsčiojom rankom ir tiek. O vairuotojas gan nemažu greičiu įsuko į stovėjimo aikštelę prie Vitebsko, staigiai apsisuko (gerai, kad jau laikėmės) ir pasuko atgal. Kokiu greičiu prašvilpėm Žemkalnio gatve jau nepasakysiu, mieste tokiu dar nevažinėjau. Nedažnai natūraliai norisi laikytis sėdint autobuse. ;) Moteris išlipo, aš likus stotelei iki savos jau bandau patogiau pasiimti didžiulę pampersų pakuotę. Matyt tai pastebėjęs vairuotojas staigiai stabdė ir atidarė duris. Aš greit pampersus šalia savęs ir sėdžiu neklatu veidu. :DTtad skriste nuskriejom dar stotelę, aplenkę ne tik prieš mus nuo Kalniečių pajudėjusį troleibusą, bet ir į tą, į kurį smarkiai nespėjom, ir beveik su palengvėjimu iššokau iš autobuso. Moralas? Paskutiniu 19 daugiau nevažinėsiu :D
Beje, blynai. Mano mažiukas baisiai nemėgsta kruopų. Papraščiausios košės niekaip neįsiūlau. Tad kiek patobulinau interneto platybėse rastą kugelio su kruopomis receptą ir visi mėgaujamės tokio tipo daržovių blynais. Likau maloniai nustebinta. :)
Iš tarkuotų bulvių, morkų ir svogūnų (proporcijos jau pagal skonį), grietinės, plaktų kiaušinių sumaišau blynams tešlą. Dedu iš vakaro karštu vandeniu užpiltas smulkias kruopas (šį kartą trijų grūdų) ir pridedu miltų. Ir ant nedidelės ugnies kepu kaip įprastus bulvinius ar daržovių blynus. Labai skanu. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą