Kaip aš noriu, kad greičiau pasnigtų... bet net jau roges išnešėm iš rakinamo koridoriuko tarp dviejų butų atgal į balkoną. Kad didžiukas kiekvieną kartą liūdnai nežiūrėtų...
Vakar ir vėl su didžiuku buvom lėlių teatre. Yamahos kalėdinis renginys. Nekantravo mažoji. Nors spektaklis mano akim žiūrint buvo pakankamai keistas. Žiūrėjom Naujametę pasaką.
Man turbūt ir neturėjo patikti. Bet geriausias buvo zuikos komentaras po spektaklio paklausus ar jai patiko:
- O čia turėjo kas nors patikti?
Vos nesusijuokiau balsu. :)
O šiaip nieko labai naujo pas mus. Mažiukas karaliauja. :) Jau nebenori būti maitinama, bet bando valgyti su šaukšteliu ir dar taikosi sesę ar mus pamaitinti. :D Užtat didžioji puikiai žino, kad kartais labai apsimoka apsimesti mažiuku. Tereikia paploninti balselį ir suokti, kad ji labai maža, jai tik vieni metai, ir reikia pvz. nešioti, arba negali tvarkytis. :) Dar mažiukas iš sesės išmoko dainuoti. Tad namie visą dieną skamba kurios nors panelės dainos, o pradėjus dainuoti mažiukui su tėčiu griūnam iš juoko. Kai buvo Silvija maža, sakydavom, kad ji ne kalba savo kalba, o kartais "girgžda". Ignėja patobulėjo. :D Taip raito melodijas, kad net gražu klausyti. O jei dar Silvija nusprendžia tokiu pačiu stiliumi prisijungti... :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą