Pavardės

mažoji kasdien kalba vis daugiau. Ir vis ilgesniais sakiniais. Aišku, mūsų mėgstamiausias žodis tebėra Tp. :D
O man labai gražu, kaip ji pradėjo sakyti pavardę.
Silvija maža sakydavo Sijija Mamamočiutė. :D O ką, nepanašu?
O Ignėja sako: Anėja aš čiučiu ir ten.

Gimtadienis su vaikais

Ech, kaip gerai, kad tas gimtadienio šventimas baigėsi. Liko ar tik viena močiutė, bet ir ten Marijampolėj, tai net neskaičiuoju. Ta proga vakar, pabaiginėdama jau nežinau kelinto torto likučius galvojau, kad kitais metais gal papirksiu brangesnės dovanos idėja, arba iš bėdos bendrą surengsiu. Gerai gerai, galit prikišti, kad reikia pasistengti dėl vaiko. Bet kai tai užima du savaitgalius ir dar keletą kartų savaitės vidury, gal jau daug...
Tad beveik paskutinysis, vaikų gimtadienis vyko Mažojo dailininko dirbtuvėlėje. Žinau, rizikavom užsakydami gimtadienį be jokių atsiliepimų. Bet jis tikrai pranoko visus lūkesčius.
Programa vadinosi Pelytės gudruolytės kelionė. Ir nuoširdžiai su vaikais buvo užsiimta visas 2 val., kai jie piešė, žaidė, lipdė, klausė pasakos ir pan. Kas norėjo pavirto pelytėm ir pelėnais- buvo išpiešti veidai.
 Pati pelytė irgi buvo labai miela. Ir svarbiausia, pamažu įsitraukė visi vaikai. :)
Bet turbūt geriausias įvertinimas buvo Silvijos pastebėjimas, kad ir sesės gimtadienį  čia reiks švęsti.

Rytinis plepsius

Ryte važiuojant į darželį Silvijai visada ateina gerų minčių. kad ir šiandien, nei iš šio nei iš to pradėjo mąstyti kas bus jos vyras. Sakau kai užausi - išsirinksi. Bet ji nepasimetė. Išrėžė, kad jau yra didelė ir pasidairus bakstelėjo pirštu į netoliese stovintį berniuką, kokį penktoką, ir dar garsiai išaiškino: Šitas. vargšas net paraudo. :D

Gimtadienio linkėjimai

Pagaliau, pagaliau, pagaliau. :) Gimtadienio šventimas baigtas. O mažė dar šiemet jo tikrai nereikalaus.
Bet apie šiandienos gimtadienį rytoj, nes jau akys merkiasi. Tik norėjau užrašyti kelis palinkėjimus, kuriuos Silvijai ant savo pieštų piešinių sudiktavo vaikai iš tos pačios darželio grupės. Nepasakysiu koks jų amžius tiksliai, nuo 4 iki beveik 7.
Be tų įprastų būti gera, stipria,gauti daug dovanų buvo įdomesnių.
Pvz. Jonukas linki turėti daug gražių gėlyčių ir būti gražia.
Dominykas linki būti sveikai, gražiai, jaunai, gauti daug dovanų, papuošalų. :)
Rokas linki būti protingai, turėti mašiną, turėti daug draugų, daug protauti.

Sukroviau į dėžę, bus smagu užaugusiai pavartyti. kaip ir pamažu pilnėjanti piešinių dėžė. Žinoma, ne visus ten dedu. Tik kažkuo išsiskyrusius.

naktinėjimas arba "Juodžuvė"

labai nusivyliau, kad Nepatogus kinas neatveža nei vieno iš Vandens temos filmų į Kauną. Būčiau norėjusi juos visus pažiūrėti... :(
Bet, visagalis internetas bent kiek man padėjo.
Jei ką domina filmas Juodžuvė jį galite pamatyti angliškai čia

Silvijos bajeris

Vienas geriausių Silvijos rudeninių bajerių, tik vis pamirštu parašyti.
Užsimanė naujų rūbų, o tėtis aiškiai mato, kad spintoj visko per akis. tai Silvija gerinasi:
-Tėtukai, bet pagalvok koks gražus tavo vaikas bus, eisim kartu ir visi dėdės ir tetos tau pvydės. galėsi nosį užriesti.:)

Spėkit, koks buvo šios istorijos tęsinys? :D

Mano didelė zuika

Gerai gerai, dvi didelės. Nes mažoji nusprendė, kad jau labai ilgai jai buvo du, ir dabar atkakliai įrodinėja, kad jai trys. :D
O Silviukui jau keturi. Diiidelė, bet tikrai tie metai nepraėjo greit. O didžiausia ji atrodo tada, kai būna kartu su sese. Vien ūgio skirtumas ką duoda. ;) Ankstesniais metais vis išsisukdavom be didelių šventimų, bet šiemet panelė užprotestavo ir nuo vasaros vis kalbėdama apie būsimą gimtadienį išsizyzė ko nori. Nors man labai patikdavo ta pokalbio pradžia:
- Mama, o tu dar nepamiršai kad aš gimiau spalio 22 d?
Ne, nepamiršau. O jei ir pamirščiau, yra kas primena. :D

Taigi tas didysis ilgai besitęsiantis gimtadienis. Tiesą sakant nustebau, kad pusė išsakytų norų buvo pramogos, o ne daiktai. Tad teko suktis ir vykdyti.
Pirmoji pramoga buvo boulingas. Ne kartą Megoj praeidama sustodavo paspoksoti, tai nieko kito neliko kaip dėdei Šarui pašnibždėti apie šį norą. Ir reikia pasakyti likau nustebinta. Tikrai nemaniau, kad taip patiks. Iš dalies turbūt ir todėl, kad visą laiką sakėm apie kamuolio ridenimą, ir niekada neakcentavom kėglių numušimo. O ridenti, kai yra krašteliai, ji tikrai moka. :D Tai pradėjom kai krašteliai buvo keliami tik ties jos vardu, į pabaigą ir ties mamos ir tėčio vardu atsirado. vaikas sąžiningai leido mums pailsėti. :D Ignėjos kamuoliai nesudomino, bet užtat slidokos grindys malimuisi ant pilvo ir maivymuisi labai tiko. :D

Sekmadienį laukė kita pramoga- ėjom į muzikinį teatrą. Jei nuoširdžiai, tai maniau boulingas jai nelabai patiks, o teatras labai. Bet išėjo priešingai. Jau nuo pirmų akordų matėsi, kad dėmesio spektakliui nebus. Užtat mažoji žiūrėjo išsižiojusi, retkarčiais tik pasitikslindama, kad ji "Ten tap tap lialialia ne". Reikia suprasti, kad neis ten dainuoti. Žiūrėjom Voro vestuves. Man daug labiau patiko nei grybų karas. Ir svarbiausia, visus žodžius buvo galima suprasti. ;)

O toliau? Pirmadienį išdidžiai nešėsi saldumynų į chorą. vakar valgėm tortą namie, pačios išsirinktą. O kadangi ėjom į polikliniką, tai išsisuko nuo darželio. Šiandien vakarykštį mamos vargą- keksiukus- traukinukus- nešėsi į darželį. Ir tai dar ne pabaiga...