Ech, kaip gerai, kad tas gimtadienio šventimas baigėsi. Liko ar tik viena močiutė, bet ir ten Marijampolėj, tai net neskaičiuoju. Ta proga vakar, pabaiginėdama jau nežinau kelinto torto likučius galvojau, kad kitais metais gal papirksiu brangesnės dovanos idėja, arba iš bėdos bendrą surengsiu. Gerai gerai, galit prikišti, kad reikia pasistengti dėl vaiko. Bet kai tai užima du savaitgalius ir dar keletą kartų savaitės vidury, gal jau daug...
Tad beveik paskutinysis, vaikų gimtadienis vyko Mažojo dailininko dirbtuvėlėje. Žinau, rizikavom užsakydami gimtadienį be jokių atsiliepimų. Bet jis tikrai pranoko visus lūkesčius.
Programa vadinosi Pelytės gudruolytės kelionė. Ir nuoširdžiai su vaikais buvo užsiimta visas 2 val., kai jie piešė, žaidė, lipdė, klausė pasakos ir pan. Kas norėjo pavirto pelytėm ir pelėnais- buvo išpiešti veidai.
Pati pelytė irgi buvo labai miela. Ir svarbiausia, pamažu įsitraukė visi vaikai. :)
Bet turbūt geriausias įvertinimas buvo Silvijos pastebėjimas, kad ir sesės gimtadienį čia reiks švęsti.
Sutinku, geriausia kai gimtadienį šventi vieną vienintelį ir nepakartojamą kartą per metus :) gaila, kad dažniausiai taip nepavyksta. Bet ta gimtadienio šventės dalis, kurioje teko sudalyvauti mums, tikrai buvo šauni, dar kartą ačiū už kvietimą :)
AtsakytiPanaikinti