Darbai tik šiaip. Pirmadienio proga. Ir nsusitebėjimui, kol nesusimąsčiau išeiti neatrodė, kad mane ten vertina. O dar puolė įrodinėti. Miela, aišku. Tik išeit jau nelabai bus kaip...
Bet geriau apie vaikus. Smagiau. :)
Mano du kosuliukai vis dar namie. Bet vis tiek siaučia už tris. Tiek pas močiutę, tiek vėliau su tėčiu, kaip ir man grįžus namo, nesibaigiantys šokiai ir festivaliai. :) Silvija po namus laksto su paspirtuku, mažė, pasirodo, jau moka minti triratį, tiek pirmyn tiek atgal. Aišku, kartais įstringa atsirėmus į sieną, bet vis tiek neatsistebiu. :) Ir plepa abi be perstojo.
Gal jau pasakojau kaip močiutė juokėsi, kad pasiimdama Ignėją paklausia, kieno ji pupa. ir ši energingai linksėdama patvirtina: mo (močiutės) pupa. Bet vos parvežta pas močiutę priešinasi kiek gali- mama pupa. Užtat namie, kai ko neleidžiu, susiraukus man išaiškina: aš tėtia pupa. :P O Silvija kartais linksmai prisikišus klausinėja: Ignyte, tu sesia pupa? tu tėtia pupa? ir t.t. :)
Ir visur abi: abi puošiasi, abi mus bando iš proto išvesti- viena grodama gitara, o kita kiek gali pūsdama dūdelę, o po to abi lekia apsikabinti. Silvija nesustodama plepa apie gimtadienį, o Ignėja supratingai linksi pritardama. :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą