Pagaliau, po daug daug kosulių ir slogų jau ilgam lindom į lauką.
Aišku, iš kitos pusės nėra ko skųstis kai pirmą kartą panelės susirgo tik spalį, o ne nuo pat rugsėjo pradžios, kaip kad buvo pernai. Tad pagaliau buvo proga išpildyti Silvijai duotą pažadą ir nusivesti į zoologijos sodą, kad papasakotų ką girdėjo būdama su darželio grupe (na taip, privalumas būti mišrioj grupėj, mažių gi niekas neveža), kad ji galėtų pabūti "teta, kuri viską žino ir viską pasakoja". :D
O ir oras pasitaikė labai geras- taip rudeniškai šilta. Vaikščiojom ratais, kas be ko. Ir aš susimąsčiau, kaip mus tėvai visą laiką vesdavo tuo pačiu marštrutu? Bet mes buvom didesnės, kas be ko. Aišku, vesdavo ir mažas, tik jau to neatsimenu.Ir reikia pasakyti, kad net nuo paskutinio karto įvyko pokyčių: juodų meškų vietoje įkurdintos lapės, prerijų šuniukai ir, žinoma, meškėnai, kurių šėrimą žiūrėjom. Silvija net madagaskaro tarakoną paglostė. Aišku, aš pasiūliau ir nesugalvojo, kad galima bijoti. Tik nustebusiom akytėm žiūrėjo, kai pasakiau, kad aš neglostysiu, nes bijau. Bet iš arti pažiūrėti buvo įdomu.
Net nežinau kuo šįkart ji labiausiai domėjosi: gal lapus ėdančiais asiliukais, žirafa ir zebru, kuris, pasak jos, atrodo kaip su kojinėm. Ir vis klausinėjo, kur mama ir kur vaikas. :)
Ignėja aišku bijojo eiti artyn, kaip ir bijojo važiuoti ponio traukiamu vežimu. Čia dar vienas didelis jų skirtumas. Silvija niekada nebijojo gyvūnų, nors bijojo begalės kitų dalykų- eiti, lipti ir pan. O mažė priešingai. Kaip kažkada juokavom, matyt esmė pasakyme: Silvija žiūri ir mato gyvūnus, ir jų nebijo. O mažė mato žvėris. :D labai įdomūs. Bet turi būti už tvoros arba dviejų. :D
Kitas pagaliau išbandytas dalykas- Čiuožykla pas žirafą. Silvija turbūt 5 kartus leidosi. Ir mažė tėtuko išsiprašė. :P O tėtis dar sulaukė pagyrimo, kad labai šauniai leidžiasi. :P
O tokiom ramiom dienom aš negaliu atsižiūrėti į klevų lapus. Daug jų aplink namus. Spėjom prisirinkti ir einant į parduotuvę, kuriais Silvija sumanė papuošti šulinio dangtį, kad būtų gražiau. Dar prisižaidėm jų krūvose. Ir žinoma, parsinešėm namo džiovinti. Tik spėjom pasiginčyti, kurie gražesni. Man gražiausi geltoni. O Silvija rinko tik raudonus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą