Šiandien jau toks, nors tarpais tokių gražių popiečių dar pasitaiko. Kaip sekmadienį, kai lesinom antis ir panelės dūko parke. Ar vakar popiet.
Vakar buvo tas retas atvejis kai aš Silviją vedžiau dainuoti į Dominantę. Ta proga ir dalį mamadienio pasiėmiau. Nukeliavom nuo darželio iki Vaikų ir moksleivių rūmų ir net nustebinti panelę sugebėjau, kai pasukau dar prieš tai į Vytauto parką. ;) Bet reikėjo matyti tas laimingas akytes. Bėgte nubėgo sveikintis prie darbuotojų ir savo norų reikšti. :) ir tie du pasisupimai kuriuos spėjom buvo pats tas. Gal jau paskutinį kartą šiemet. O be to, gal viena iš darbuotojų kitais metais nebegrįš.
Nepasakyčiau kad mes ten labai dažnai vaikštom. bet kai jau treti metai, dar ir paplepam kiekvieną kartą, pamatę mus mojuoja ir sveikinasi iš tolo. O Silvija išdidžiai patvirtina: Čia mano draugai :)
Turbūt jau daug kartų sakiau, bet man išties patinka dirbti centre. Žinoma, tai, kad viskas arti irgi naudinga. bet pats smagiausias dalykas yra eiti rytais laisvės alėja, tolumoje matyti soborą, kuris atrodo vienodai arti/toli tiek nuo zoologijos muziejaus, tie nuo fontano. Stėbti besikeičiančią lapų spalvą, atsidarančias kepyklėles, kartais, jei spėju, užsukti į vieną iš jų ar spurginę. O jei tai ruduo, klausytis šluojamų lapų garso.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą