Bet vakar pagaliau pasisekė. Visos trys šokom į guminius batus ir išlėkėm į lauką. Žinoma, man kai be balų kelnių tiek taškytis nepavyko, bet vis tiek buvo labai smagu. Tiek balų abi pralėkė. Iš pradžių dar bandėm skaičiuoti, bet greit susipainiojom. Ant visų supynių išsisupo, kad ir šlapių, ne vienam vaikui sukėlę pavydą. Ir aš buvau iš tų pavydėjusių, nors ir ne vaikas. ;) Gretimame kieme yra pakabintas suolas, ant kurio visos trys smagiai supamės. Bet gi su džinsais nesėsi kai jis labai šlapias...
Visko čia buvo. Tik kai padaužyčių tėčiui pats darbymetis ir kartais vėlai grįžta, pavargstu paskui savo išdykėles lakstyti ir vakarais jau rašyti nebesinori....
Buvo darželyje bendra mamų ir tėčių diena. vaikai paruošė spektaklį. Žinoma, kad labai gražų, tiek su greitakalbėm išbertais eilėraščiais, tiek su pažioplinėjimais. Ar trim mažesniais berniukais, kurie kaip vaidino upeliuką laikydami mėlyną plačią juostą, taip ir bandė eiti pasveikinti skirtingose vietose sėdinčias mamas. Silvija šįkart jau buvpo ne drugelis, kaip kitos mažesniosios, o aguona. Tupėjo labai išdidi su aguonos karūna ir kuo puikiausiai pasakė visus žodžius. Tik prieš eidama labai jaudinosi, kad daugiau nei dvi savaites nebuvo ir bijojo, kad vaidinimo nebūtų pakeitę. Bet viskas praėjo šauniai. :)
Jau žinau, į kokią grupę eis kitamet. Turėjau jau ir galimybę rinktis. Jei ką jau žinau ir į kurią mokyklą leisiu. :D Gi planuotoja aš. ;) Ir tikiuosi, kad kitais metais viskas bus dar geriau.
O šiaip mano didžioji mąstytoja plepsė tikrai mus su padaužiukų tėčiu priverčia būti geresniais. Kaip ir pastarasis įvykis. Dalis mano darbe dirbančių filipiniečių išvažiavo namo mėnesiui atostogų. Žinoma, kaip ir kas vakarą pasakodama Silvijai kaip man sekėsi, paminėjau ir tai, kaip tie dėdės ir tetos važiuos namo po dviejų metų. Silvija tuoj susirūpino, ar jiems kas lauktuvių įdėjo ir net nenorėjo girdėti, kad patys gali įsidėti. Tad teko įdėti. O Silvijos "draugą" Arielį, su kuriuo ji kaskart atvažiavus su tėčiu pasiimti manęs iš darbo, spėdavo ir pasikalbėti - išlydėti. Tiesiog suplanavom, tarp apsipirkinėjimų ir kitų šeštadieninių reikalų prasukti pro juos tuo metu, kai jie laukė taksi į oro uostą. Silvija labai išdidžiu veidu įteikė po šokoladą, o Arieliui pasakius: skanu, dar paaiškino, dėde, tu kalbi angliškai, sakyk delicious. dar gavo bučkį į žandą, kuriuo labai patenkinta visiems gyrėsi. Tuo tarpu mažoji laikė rankas už nugaros, kad niekas nepaimtų, ir nei žodelio nesakė. Nieko, išaugs. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą