Voverytė

Voverytė

2014 m. gegužės 23 d., penktadienis

Vasara. Tikra. Karšta

Atėjo karščiai. Bet kažkaip iš aplinkinių nelabai kas džiaugiasi. O aš džiaugiuosi. Nes kaip bebūtų keista, šią vasarą jaučiuosi kaip prieš vaikus- karštis nevargina, jis yra smagus. :) Ta proga šiandien vakare net savo ilgąją suknelę ant petnešėlių išsitraukiau. Darbui su tokia iškirpte gi netinkama. O be to, mano darbo vietoj gan vėsu. Apsirengėm visos trys suknelėm, o Silvija reziumavo: tėtė bus mūsų trijų gražuolių apsauga. :)
Greit ši savaitė prabėgo. Kartais pabambėdavau darbe, kartais pasidžiaugdavau. Ir jei ne Erika, tų bambėjimų turbūt būtų daugiau.
Dar buvom Akvilės gimtadieny žaidimų kambary. Silvija ruošėsi, puošėsi. O mažė nusprendė, kad ji ir taip graži. geras požiūris. :) Į programą visai nekreipė dėmesio, ir pati rado kuo užsiimti. O aš kol padaužiukų tėtis lakstė paskui mažąją taip šauniai paplepėjau su drauge prie puodelio kavos.
Šiandien dar ir mažumėlę akiratį praplėtėm. kaip Silvija sakė- prievarta. :D Nieko, sveika. :) Kaip pernai jai viskas buvo be galo įdomu, taip šią vasarą daug kas neįdomu. Nepriprantu.... tai šviečiu prievarta. :P Juokauju, jei ką. O iš tikrųjų nupirkus jai Urme basutes negalėjau nenusitempti į ten vykusį Baltijos galiūnų čempionatą. Tik kaip nustebau, kad ten tiek nedaug žmonių tebuvo... nedaug išstovėjo, tik traktoriaus tempimo rungtį pamatė. Bet jau spėjo parduotuvėj sutiktam kaimynui papasakoti, kad matė kaip Stipriausias pasaulio žmogus, kuris net už tėtį stripresnis, tempia traktorių. vadinasi, nebuvo taip, kad pro vieną ausį įėjo, o pro kitą išėjo.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą