Kaip gera sulaukti šilumos ir iš spintos vaikams traukti kepures nuo saulės ir plonus drabužius. Prie suknelių iūr plikų kojų dar neperėjom, bet spėsiu. Silviukas jau rikiavo visas sukneles ir sijonus planuodama ką ir kur nešios, o Ignėja lakstė ratais ir aiškino, kad jai reikia lygiai tokių pačių, tik mažesnių. ir abi choru sakė, kad jos dvynukės. Čia jei mama nepastebėjo, jei ką. :D
Savaitgalis ir vėl lėkte pralėkė. dar tiesa darbe buvo bjaurus ketvirtadienis, kai visi lipo ant galvos, o aš piktai valgiau iš stalčiaus šokoladą. Ir dar spėjo kolegė "paguosti": bet žinok dar ilgai čia ant tavęs niekas be reikalo nebambėjo ir ant galvos nelipo. Čia turbūt buvo įvertinimas ;), bet kažkaip ir nesinori, kad pradėtų... Dar buvo poramis penktadienis, daug plepių aplink, iš biuro prekių vadybininkės gauti saldainiai, kad galėčiau gintis nuo bambeklių, ir... pagaliau savaitgalis. Tik iki šiol neapsisprendžiu, pailsiu aš per savaitgalį ar dar labiau pavargstu. Šįkart turbūt pavargau. Nors paplanavom gerai, bet du irzliukai spėjo viską sugadinti. O gal tiesiog dar nepripratau, kad Silvija taip viskuo nesidomi kaip anksčiau.
Buvom Hanza dienose. Aišku, pasirinkom neteisingą kelią ir pirmiausiai pataikėm prie atrakcionų. O ten jau laukė daug zirzlių, prie kurių maniškės prisijungė aiškindamos, kad čia geriausia šventės dalis. kaip labai taikliai šalia rėkė iš pažiūros kokiais metais už Silviją vyresnis berniukas:
-Mama, nenoriu aš į tą kažkokią kvailą šventę. Duok pinigus ir pati ten eik.
Oi maniškės būtų tam pritarę. :D Bet mes atsilaikėm ir po vieno atrakciono nusitempėm prie pilies. Čia mūsų su padaužiukų tėčiu laukė netikėtas atradimas, latvių viduramžių grupė "Obscuris orbis". Nors neesu didelė viduramžių muzikos gerbėja, bet čia buvo geras. net mažė sėdėdama ant suolo pavyzdingai kojytėm ir rankytėm dvi dainas atmojavo į taktą. Tik Silvijai greit pabodo, tad traukėm toliau. Apsižvalgėm, pasimojavom su juokdariu ant kojūkų, berods jie taip vadinasi, mažė aišku spėjo tą dėdę oro bučiniais papirkti. Oi flirtuotoja auga. :D Silvija pamačius darželio draugę laukiančią eilėje prie arklio irgi užsimanė. Bet jau matėsi, kad bijojo už tris. Tik orumas neleido prisipažinti. :) Dar pasisupę ant medinių arkliukų pasėdinėjom ir panelės draugių susirado ir pusdienio kaip nebūta.
Sekmadienį tėtį išleidom į darbą ir nors nelabai sklandžiai, bet pabuvojom zoologijos sode. Kaip vėliau juokėmės, Silvija ten prabėgo varneles savo įsivaizduojamam sąraše susidėlioti: Nubėgam iki tigro, mama nutempia į terariumą, įmetam žuvš ruoniui (čia jau irgi patapo būtina atrakcija), ižsizyziam čiuožimą žemyn, mažei parodom žirafą, tada lekiam į viršų poniu pavažiuot, o tada jau galima ant supynių. Tik kažkaip nesupratingai mamai toks scenarijus nelabai patiko... Tad bent terariume viską pažiūrėjom. Kaip reta daug gyvūnų buvo prie pat stiklo. ir varanai visai arti. O stiklu į viršų kylančio didžiulio pitono dar nebuvau mačiusi, matyt vis užtaikydavau per jo pietų miegą. ;) Ir žinoma, kur čia praleisi gyvūnus, kuriuos galima pačiupinėti. Šįkart tai buvo kukurūzinis žaltys ir agama. kaip mažė griežtai pareiškė: šitas kanda, šitas duria, ir net nenorėjo klausyti, kad yra kitaip. Bet Silvija išdrįso. Ne, ne fotografuotis, tik pačiupinėti. Bet ir tai buvo smagu.
Beje, kadangi mažė vis giriasi, pasigirsiu ir aš: mano mažas zuikis išmoko labai šauniai važinėti dviračiu su pridedamais ratukais. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą