Net susimąsčiau, kas mane įpratino eiti į nepriklausomybės dienos renginius. Turbūt mokykla, būtent Saulės gimnazija, kuri mus kartais ten varyte nuvarydavo. Bet ačiū jai už tai. Ir dabar Silvija. Irgi ačiū. :) Už jois patriotiškumą tik dalį nuopelnų turbūt galėčiau prisiimti, visa kita tenka darželiui ir nuostabioms jos auklėtojoms. Nes ėjom ne tik švęsti gimtadienio, ėjom pasidžiaugti ir parodyti, kaip mylim Lietuvą. Čia jos žodžiai. Ir dar pamąsčius pridūrė: ir ne tik per šventes mylėsim, visada. Ir rūpinsimės.
Gražu. :)
Tad net abejonių nekilo ką veiksim Kovo 11-ąją. Ignėja aišku niekur nenorėjo, tad mano mažasis naminukas liko namie su tėčiu. Kol kas. ;) Kitais metais tikiuosi ir jai noras atsiras. O mes išskubėjom į šventę pasikalbėdamos apie tai, ką reiškia minėjimas, teko astakyti į 1001 klausimą apie minėjimus, šventes, kaip buvo kai aš buvau maža, kaip galėtų būti kai būsiu laaabai sena (reikia suprasti truputį jau esu :P ) ir t.t. Mano plepsiukas kaip visada klausimų nepritrūko. Atvažiavus buvau griežtai nuvesta į minios vidurį ir išgirdau: stovėsim čia, priekyje daug žmonių. :) Ką gi, kadangi man jokio skirtumo nebuvo tiko ir ten pastovėti. Reikia apsakyti, kad akcentai buvo gerai sudėlioti ir ta valanda net Silvijai neprailgo. Ir kalbų paklausėm, ir į "lektuvėlį", kuris filmuodamas dūzgė paspoksojom. Gavo prisegamą vėliavėlę- juostelę, kuria labai džiaugėsi. O kai vėliau paklausiau kas labiausiai patiko atsakė: salvės, dumų fejerverkai ir kai dėdės iš dangaus su vėliavom šoko. man jei ką irgi. ;) Su Silvija susitarėm, kad kai ji užaugs abi šoksim su parašiutu, nes man kol kas padaužyčių tėtis uždraudė, sakė vaikus dar reikia užauginti....
Po to aišku ėjom žiūrėti koncerto VDU salėj. Buvo Moksleivių rūmų didesnių vaikų chorai ir žinoma malūnėlio pasirodymas.
O šiandien atėjusi pasiimti Silvijos vėl nustebau pamačius ant jos žando nupieštą trispalvę. Taip, rašė kažkada mama į emailą apie spalvotas maikes krepšiniui, tik aš naivuolė apie krepšinį lankančius berniukus pagalvojau. Bet laimei daržely laikomų drabužių tarpe Silvija turėjo raudoną bliuską. Tad su dar keliom grupėm žaidė trikrepšį ir gavo po padėką. O jau laimingi visi zuikiai buvo... Vos įkalbinau žanduką nusivalyt prieš važiuojant pas gydytoją. Pakeliui tarp begalės klausimų buvo apie tai, aks sudaro autobusų tvarkaraščius, kas sprendžia kur tiesti troleibusų laidus nusprendė, kad kai užaugs ir ji bus Kauno taryboj, nes reikia gi pagaliau normalią tvarką padaryti. :) :) :)
Ignėja tuo tarpu miegojo darželyje ir ėjo į spektakliuką. Atėjus pasiimti radom ją lauke. Atbėgo nuo supynių ir laiminga išpyškino: Mama, koks geras spektaklis buvo! Tik neatsimenu apie ką. :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą