Keistas sekmadienis

net nežinau kuo jis keistas. Gal per mėnesį dar nepripratau prie slenkančio grafiko? O gal du siautėjantys slogiukai irgi daro jį keistesniu? Atpratau jau nuo tų ligų... Tad šiandien ryte kiek papramogavę vėliau sukomės namie: tvarkėmės, dėliojom rūbus pagal sezonus, matavosi ką reikia ir nereikia, statė lego pilis, piešėm ir t.t.
Silvija turbūt pirmą kartą rimtai sužiūrėjo Karlsono abi serijas. Ir kikeno ir kur reikia ir kur mano akim nejuokinga. Ignėjos kol kas jis nesudomino. Gal jau reiks iš tėvų ir Karlsono knygą parsinešti? Nes dabar jau bibliotekoj vėl ta pati bėda: kur pakankamai paveiksliukų- nebeįdomus pasakojimas, o kur būtų įdomu- trūksta paveiksliukų.  Tiesa, ar rašiau, kad skaitėm naują Kakės Makės knygą? Net jei išleis dar vieną- kažin ar bepirksiu. Ieškposim kažko naujo.
O ši?

Pertskaitėm kol kas kartą. Po to mačiau dar vartant paveiksliukus. Silvijos reakcija išklausius buvo: tik tiek? O Ignėja sakė, kad jai patiko. Tik niekaip abi nesutiko, kad jei abi pačios žais, kaip knygoj, tėvai greičiau nubaigs darbus ir galės būti su jomis.

O aš šiom dienom daug daug gaminau. Kadangi vėl gavom obuolių, tai kepiau pyragą su obuoliais ir slyvom. Poi visų biskvitų, trapių, trupiniuočių ir su chalva vėl grįžau prie jau aprašyto paprastojo, kur nereikia kiaušinių. Buvo skanu.
Dar sužinojau, kad kaliaropė yra visai skanu. :) Tik ne salotose. Silvija iš mamos draugės parsivežė tris kaliaropes. Kaip juokiausi, gal ir gerai turėti vaiką, kuriam visko reikia ką tik pasiūlysi. Tad pradžiai tiesiog kepiau orkaitėje su mėsa ir kitomis daržovėmis. Su malonumu suvalgėm. :) O kitą savaitę bandysiu ką nors gudriau